Šį kartą viešai prabilo Alytaus meras Vytautas Grigaravičius ir Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas. Nors savivaldybė jau nutraukė sutartį su „Litesko“, bendrovė trauktis neketina. Ji ne tik toliau valdo Alytaus šilumos ūkį, tačiau dalį jo pavertė savo nuosavybe.
Alytiškių dovana privačiai bendrovei
„Didžiausia problema, kad pas mus yra „Litesko“. Siekiame, kad Alytuje šios bendrovės nebūtų, galėtume tvarkytis patys ir šilumą tiekti mažesne kaina vartotojams“, – 15min teigė V.Jastremskas.
Alytaus istorija panaši į kitų Lietuvos miestų, kur šeimininkauja „Litesko“. 2001 m. „Alytaus šilumos tinklai“ turėjo skolų. Jos atsirado reorganizavus „Lietuvos energiją“. Tuo metu „Alytaus šilumos tinkluose“ dirbo daugiau nei 500 darbuotojų.
Bendrovė „Litesko“ pasiūlė padengti skolas nedidinant šilumos kainos mainais į šilumos tinklų nuomos sutartį. Alytaus politikai tam pritarė ir Alytaus šilumos ūkis buvo išnuomotas 15 metų. Iš 500 šilumos tinklų darbuotojų dirbti liko apie 100.
Praėjus 4 metams „Litesko“ pakartotinai kreipėsi į savivaldybės tarybą su prašymu nuomos sutartį pratęsti dar 10 metų prie to, kas jau buvo suderėta. Taryba sutiko šilumos ūkį „Litesko“ patikėti ne penkiolikai, o dvidešimt penkeriems.
„2007 m. prie mero Česlovo Daugėlos buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį savivaldybės sklype „Litesko“ leista statyti biokuro katilinę, kuri, pasibaigus sutarčiai ir apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais, liko privačiai bendrovei“, – dėstė V.Jastremskas.
Ir tai ne viskas. Administracijos direktorius prisiminė, kaip „Litesko” pagalba dalį Alytaus šilumos ūkio perėmė kita privati bendrovė „Fonas”. Tai įvyko po to, kai „Litesko” pasiūlė dalį laikinai valdomo turto pripažinti nenaudojamu:
„Paprastai tariant pasakė, kad iš savivaldybės turimo turto katilinėje vienas katilas, viena šeštoji vamzdyno, dalis patalpų mums nereikalinga. Pasiimkit ir privatizuokit.
Savivaldybė pasiėmė ir pardavė aukcione, kur vienintelis dalyvis buvo UAB „Fonas“. 2009 m. „Litesko“ kartu su UAB „Fonas“ pasirašė susitarimą dėl katilo rekonstrukcijos naudojant ES lėšas. Taip privati įmonė „Fonas“ tapo nepriklausomu šilumos tiekėju Alytuje.
Šiuo metu „Alytaus šilumos tinklai“ turi savo senus dujinius katilus, turi du biokuro katilus, kurie priklauso dviem privačioms bendrovėms.“
Nors atsakydama į 15min klausimus „Litesko“ atsiribojo nuo UAB „Fonas“ ir siūlė klausimus apie jos atėjimą į Alytaus šilumos ūkį užduoti tuometiniams Alytaus savivaldybės nariams, nesunku rasti įrodymų, jog „Fonas“ tiesiogiai susijęs su „Icor“ (buvusia „Rubicon“) grupe.
2011 m. UAB „Fonas“ buvo užsimojęs savo biokuro katilą statyti ir Vilniuje, tačiau gavo neigiamą atsakymą iš Lietuvos verslo paramos agentūros. Šis sprendimas buvo skųstas teismui. Proceso metu UAB „Fonas“ reikalavimą turėti nuosavų lėšų grindė UAB „Icor“ valdybos sprendimu ir paskola iš AB „Axis Industries“.
Buvo nurodoma, kad „Icor“ turi daugiau nei 100 mln. litų nepaskirstyto pelno, kurio tikrai pakaks UAB „Fonas“ projektui finansuoti. Teismas bendrovės pretenzijas atmetė.
Pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą
Alytaus savivaldybės administracijos direktorius teigė iki šiol nesuprantantis, kodėl „Litesko“ buvo leista išpūsti šilumos gamybos sąnaudas:
„Biokuro jėgainę „Litesko“ pastatė už 87 mln. litų (25 mln. eurų). Pirkimas įvykdytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Įranga pirkta iš „Icor“ grupės bendrovės „Axis industries“. Kitų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti. Už šiuos pažeidimus Lietuvos verslo paramos agentūra „Litesko“ 25 proc. sumažino skirtą paramą.
Katilas buvo pastatytas ir didžioji dalis jo vertės (51 mln. litų) priskirta šilumos gamybos sąnaudoms, nors pagal tuo metu galiojusią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) metodiką buvo galima priskirti tik 20 mln. litų.(5,8 mln. eurų).
Tam VKEKK 2012 m. priėmė atskirą nutarimą, kurio leido iki 2019 m. priskirti būtent tokią vertę.
Mes tikimės, kad komisija ištaisys šią situaciją ir pakeis bazinę kainą. Reikia suprasti, kad tai tiesiogiai lemia kainą šilumos vartotojams.“
Sutartis nutraukta, bet valdo toliau
V.Jastremskas teigė, kad sutartis su „Litesko“ pasibaigė 2016 m. birželio pirmą dieną. Jos pratęsimas dešimčiai metų yra niekinis. Tai nustatė Konkurencijos taryba.
„Konkurencijos taryba ilgai nagrinėjo šį klausimą ir aiškiai pasisakė, kad nuomos sutartis prieštarauja teisės aktams ir pažeidžia kitų šilumos gamintojų, kurie negalėjo dalyvauti konkurse, teises. Taryboje šis klausimas buvo nagrinėtas ir sutartis buvo nutraukta, tačiau pati „Litesko“ pozicijų neužleidžia, šilumos ūkio miestui negrąžina, o viskas toliau tęsiasi teismuose.
Mes jau laimėjome pirmojoje instancijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, kad Konkurencijos taryba teisi. „Litesko“ šį sprendimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimo laukiame“, – kalbėjo Alytaus meras V.Grigaravičius.
Pasak jo, dirbti, kai yra tokia konfliktinė situacija, sudėtinga: „Bandėme derėtis su „Litesko“, tačiau tai nebuvo derybos. Tai tiesiog buvo laiko vilkinimas iš „Litesko“ pusės. Vėliau prasidėjo grasinimai, kad liksime be specialistų, nes „Litesko“ juos visus išsiveš ir ką žiemą pasakys gyventojai, kai liks be šilumos.
Po tokių grasinimų mes pasiruošėme ir tikrai turime atsarginius variantus, kuriuos galime panaudoti.
Man teko lankytis Šiauliuose. Mačiau, kaip viskas sutvarkyta. Miesto šilumos ūkis ne tik sugeba už labai gerą kainą tiekti šilumą miestui, bet ir finansiškai padėti savivaldybei. Nauda yra akivaizdi.“
V.Jastremsko teigimu, Alytus savo šilumos ūkį gali efektyviai valdyti pats. „Mes matome, kad tiems miestams, kurie tvarkosi patys, labai neblogai sekasi. Šiauliai, Varėna niekada neturėjo jokių nuomininkų ir turi vienas geriausių kainų Lietuvoje. Tai yra teisinga kryptis.
Dabar mes pakliūvame į dešimtuką savivaldybių, kurių gyventojai už šilumą moka daugiausia. Jau metus negalime pasitvirtinti bazinės kainos. VKEKK visą laiką atideda sprendimą“, – minėjo administracijos vadovas.
Tipinė schema
15min jau rašė apie Kazlų Rūdos šilumos ūkį. Ten taip pat už ES lėšas pastatyta biokuro katilinė vietos politikų dėka už simbolinę sumą atsidūrė „Litesko“ kišenėje. Ir ten taip pat iki šiol vyksta teisiniai procesai.
Neseniai baigtas Valstybės kontrolės auditas parodė, kad įtakinga įmonė iš vietos politikų sugeba išsiderėti sąlygos, kurios sveiku protu sunkiai suprantamos. Medžiaga dėl tokio savivaldybių politikų palankumo bendrovei „Litesko“ jau perduota teisėsaugos institucijoms.
„Audito ataskaitoje konstatavome – kad būtų tenkinamos sutarčių sąlygos, savivaldybės išnuomotas ir naujai sukurtas turtas turi būti sugrąžintas savivaldybei.
Taip, mes matėme, kad savo laiku savivaldybė priėmė nuomininkui palankius sprendimus ir sudarė sąlygas, kad jis taptų turto savininku. Dėl „Litesko“ katilinės Alytuje jau vyksta teismai, bet ten pat yra dar viena katilinė ir mes rekomendavome, kad į bendrą ieškinį būtų įtrauktas punktas dėl jos susigrąžinimo“, – 15min teigė Valstybės kontrolės auditorius Tadas Čiblys.
Pasak jo, audito metu panaši situacija nustatyta ir Trakų rajono savivaldybėje. Privati bendrovė atidavė turtą savivaldybės valdomiems šilumos tinklams, šie turtą pripažino nenaudojamu ir pardavė nuomininkui.
„Surinktą medžiagą dėl Alytaus ir Trakų rajonų šilumos ūkio mes perdavėme Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tikimės, kad ji bus tinkamai įvertinta“, – teigė auditorius.
Savivaldybė neprieštaravo
15min kreipėsi į VKEKK prašydama paaiškinti, kodėl bendrovei „Litesko“ nustatant šilumos gamybos kaštus buvo taikoma išimtis.
„2012 m. šilumos kainų nustatymo metodikoje buvo numatyta galimybė taikyti kitą turto paskirstymą šilumos gamybos veikloms nei pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką.
Bendrovė pateikė siūlymą turtą padalinti pagal fizikinį metodą tokiomis proporcijomis: šilumai priskirti 59 proc. investicijos vertės, elektrai – 41 proc., visą gautą ES paramą atiduodant šilumos vartotojų naudai.
Tokia argumentacija leido sumažinti šilumos veiklai vykdyti priskiriamo turto vertę, nuo kurio skaičiuojama investicijų grąža. „Litesko“ uždirbo mažiau pelno iš šilumos tiekimo veiklos. Savivaldybės atstovai dalyvavo posėdyje svarstant šį klausimą ir pastabų nepateikė“, – teigė VKEKK atstovė Aistė Griškonytė.
Pasak jos, 2013 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kaip ir kitų įmonių atveju šilumos gamybos veiklai priskirti 24 proc. investicijos vertės, vartotojų naudai paliekant ES paramą.
Konkurencijos tarybos išvadų nepripažįsta
„Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas 15min teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nepagrįstas, todėl bendrovė jį ginčija teismuose:
„Kalbas apie išankstinį sutarties nutraukimą su šilumos ūkį nuomojančia „Litesko“ Alytaus savivaldybės koridoriuose paskatino LR Konkurencijos tarybos paskelbtos išvados dėl menamų konkurencijos pažeidimų šilumos ūkyje, dėl kurių esą atsakinga anksčiau dirbusi Alytaus savivaldybės taryba.
Konkurencijos tarybos vertinimu, Konkurencijos įstatymą esą pažeidė Alytaus miesto savivaldybės sprendimas pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su kompanija „Dalkia“ (dabar „Veolia“) dešimčiai metų – nuo 2016 iki 2026 metų. Teigiama, esą tokia galimybė nebuvo numatyta savivaldybės skelbto šilumos ūkio nuomos konkurso sąlygose.
Dėl Konkurencijos tarybos išvadų, kurios nepagrįstos nei faktais, nei teisiniais argumentais, šiuo metu vyksta teisminiai procesai.
Šilumos ūkio nuomos konkurso sąlygose buvo aiškiai numatytas kvietimas konkurso dalyviams teikti siūlymus dėl papildomų būsimos sutarties sąlygų. Tokį siūlymą dėl termino pratęsimo konkurse dalyvavusi motininė „Litesko“ kompanija „Dalkia“ (dabar – „Veolia“) pateikė ir jis buvo įvertintas, kaip visiškai atitinkantis konkurso sąlygas.
Sutarties termino pratęsimo papildomiems 10 metų galimybė buvo aiškiai numatyta 2001 metais sudarytose šilumos ūkio modernizavimo ir turto nuomos sutartyse. Sutarčių terminas buvo pagrįstai pratęstas savivaldybei pageidaujant papildomų, pradinėse sutartyse nesutartų, „Litesko“ investicijų į šilumos ūkį.
Taip pat nesuprantama Konkurencijos tarybos išvada, esą Konkurencijos įstatymą pažeidžia papildoma, pradinėse sutartyse nenumatyta, „Litesko“ investicija į Alytaus biomasės elektrinę.“
Pasak jo, „Litesko“ į šilumos kainą mažinančią elektrinę investavo Alytaus miesto savivaldybės prašymu. Daugiau kaip 25 mln. eurų vertės investicija nebuvo įtraukta į šilumos ūkio nuomos sutarties reguliavimą, nes savivaldybė pasirinko kitą papildomų investicijų pritraukimo ir grąžos modelį. Buvo numatyta, kad elektrinė, 2026 metais pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, išliks „Litesko“ nuosavybėje ir veiks kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, jei sutarties šalys nesusitars kitaip.
Bet koks kitas nepriklausomas šilumos gamintojas pagal Šilumos ūkio įstatymą be jokių sutarčių su savivaldybėmis turi nevaržomą teisę statyti jiems priklausančius analogiškus objektus, parduoti juose gaminamą energiją į miesto tinklus ir būti teisėtais tokių, savo lėšomis įrengtų, energetikos objektų savininkais.
„Nesuprantama, kaip akivaizdžiai miestui naudingas savivaldybės sprendimas, kuris alytiškiams per visą sutarties laikotarpį leidžia sutaupyti beveik 27 mln. eurų dėl mažesnių šilumos kainų, gali prieštarauti konkurencijai.
„Litesko“ visada dirba pagal esamus įstatymus ir mūsų veiklą reguliuojančių valstybės institucijų nutarimus. Į jėgainę Alytuje investavome pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir VKEKK reguliavimą. Jei anksčiau būtų veikę kiti įstatymai ir reguliavimas, „Litesko“ būtų priėmusi kitus sprendimus dėl investavimo. Retrospektyviai vertinti įstatymus ir keisti juos atbuline tvarka reiškia pažeisti sąžiningumo principą“, – teigė N.Mikalajūnas.
Jo teigimu, tai, kad biokuro katilas liks „Litesko“ nuosavybėje pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai, yra nieko naujo rinkos ekonomikos sąlygomis. Pavyzdžiui, dalimi troleibuso bilieto kainos dengiama ir investicija į troleibusą, tačiau žmonėms net ir 10 metų perkantiems bilietus, ši transporto priemonė niekada nepereina nuosavybėn.
„Litesko“ atstovas patikino, kad bendrovė su įmone „Fonas“ neturi nieko bendro. UAB „Fonas“ Alytaus šilumos ūkyje atsirado tuometinės Alytaus savivaldybės tarybos politikų iniciatyva:
„Klausimus dėl „Fono“ reiktų adresuoti savivaldybei. Mūsų žiniomis, „Fonas“ atsirado savivaldybės skelbto aukciono keliu. Ši įmonė su „Veolia“ niekaip nesusijusi.“
„Veolia“ (buvusi „Dalkia“) yra „Litesko“ savininkė. Koncernas „Icor“ yra smulkusis „Veolia“ akcininkas. Būtent su Andriumi Janukoniu ir „Rubicon“ grupe siejamas „Dalkia“ atėjimas į Vilnių ir į kitus Lietuvos miestus.
