VKEKK duomenimis, šiemet dujų importo kaina su tiekimo marža kainuoja vidutiniškai 1226,7 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Prognozuojama, kad kitąmet dujų importo kaina bus mažesnė (1225,9 Lt už tūkstantį kubinių metrų), tačiau šiek tiek bus didesnė perdavimo kaina (augs 12 Lt), skirstymo kaina (augs 38 Lt), be to, bus taikomas SGD terminalo mokestis (saugumo dedamoji – 102 Lt). Dėl to bendra dujų kaina, prognozuojama, kitąmet bus šiek tiek didesnė (1558 Lt vietoje 1507 Lt už tūkstantį kubinių metrų dujų šiemet).
Tačiau prognozė yra pateikta be permokos išskaičiavimo (280 mln. Lt), kuri vartotojams bus grąžinta per dvejus metus. Todėl žiniasklaidoje pasirodę teiginiai apie į neregėtas aukštumas kilsiančią dujų kainą yra netikslūs. 15min.lt pasikalbėjo su „Litgas“ vadovu Dominyku Tučkumi – jis pasakojo matąs prielaidas dujoms pigti, o ne brangi.
Pagaliau atsirado galimybė rinktis
Stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (SGD terminalo būtinasis kiekis), per terminalą per metus privalo būti tiekiama 540 mln. kubinių metrų dujų. Tokį dujų kiekį turės įsigyti reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai bei VIAP paslaugų tiekėjai. „Litgas“ jau yra sudariusi būtinojo kiekio tiekimo grafiką. Sąraše – 40 įmonių.
Daugiausia dujų per terminalą nupirks „Lietuvos energijos gamyba“, valdanti Lietuvos elektrinę, – apie 176 mln. kubinių metrų dujų iš 540 mln. kubinių metrų per terminalą tiekiamų SGD. Beveik viską likusį kiekį įsigys šilumos gamintojai. Vien „Vilniaus energija“ kitąmet nupirks apie 129 mln. kubinių metrų dujų iš SGD terminalo.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas anksčiau 15min.lt yra pabrėžęs, kad šilumininkai apie 80 proc. jiems reikalingų dujų nusipirks iš SGD terminalo, todėl norvegiškų su BNP surištų dujų kaina jiems bus labai svarbi.
Tiesa, kad didžiąją dalį dujų nupirks šilumininkai, tačiau toli gražu ne visos dujos bus panaudotos šilumos gamybai. Šalčiausiais žiemos mėnesiais šilumininkai iš SGD terminalo įsigys tik apie 40 proc. savo dujų. Likusiai daliai įsigyti bus organizuojami konkursai ir laimės mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
Taigi įtaką galutinei dujų kainai darys tiek norvegiškos dujos, tiek iš kito tiekėjo, pavyzdžiui, „Gazprom“ gautos dujos. Jeigu rusų monopolininkas, siekdamas išlaikyti rinką Lietuvoje, smarkiai numuštų kainas, SGD būtų brangesnės už rusiškas dujas, tačiau šilumininkai iš to išloštų, nes bendra dujų kaina sumažėtų.
O D.Tučkus pabrėžė, kad SGD kaina bus konkurencinga, tai yra, neatitrūks toli nuo „Gazprom“ kainos.
„Mūsų prognozuojama tiekimo kaina bus konkurencinga, lyginant su pernai „Gazprom“ kaina, kartais priartės ir prie dabartinės tiekimo kainos. Vieną dalį tieksime mes, kitą dalį tieks kažkas kitas pagal organizuojamus konkursus. Kitai daliai jau yra taikoma „Gazprom“ nuolaida ir dar „Lietuvos dujos“ gali taikyti nuolaidą už praėjusius periodus. Bendrai paėmus visą krepšelį, manau, kad yra visos prielaidos dujoms, kurias perka šilumininkai, pigti, o ne brangti“, – sakė jis.
D.Tučkus tiesiai į klausimą, kiek metų valstybės reguliuojamiems šilumos ir elektros gamintojams reikės pirkti dujų per SGD terminalą, neatsakė, tačiau anksčiausiai tvarka gali būti pakeista po penkerių metų.
„Dabar terminalo veikimą užtikrina valstybės reguliuojami energijos gamintojai. Nežinau, kiek laiko. Pagal įstatymą yra 10 metų paskirtasis tiekėjas, yra galimybė peržiūrėti po penkerių metų, mūsų kontraktas su „Statoil“ yra 5 metų trukmės“, – sakė jis.
Bendrai paėmus visą krepšelį, manau, kad yra visos prielaidos dujoms, kurias perka šilumininkai, pigti, o ne brangti, – sakė D.Tučkus.
Nenaudingas mažėjantis vartojimas
Gamtinių dujų poreikis Lietuvoje stabiliai mažėja. 2011 metais į Lietuvą importuota 3,4 mlrd. kubinių metrų dujų, 2012 m. – 3,3 mlrd., 2013 m. – 2,65 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Bendrą dujų kainą sudaro ne tik dujų importo kaina, bet ir perdavimo, skirstymo kainos ir saugumo dedamoji. Mažėjant importui, nei perdavimo, nei skirstymo kaina nemažėja, todėl tūkstančio kubinių metrų dujų kaina auga. D.Tučkus aiškino, kodėl.
„Mūsų infrastruktūra Lietuvoje, vamzdžiai ir visa kita, yra pastatyti didesniam vartojimo kiekiui. Natūralu, kad, kai mažėja vartojimas, vis tiek tuos pačius vamzdžius reikia išlaikyti. Dėl to, tarkime, kitos dedamosios, susijusios su infrastruktūros palaikymu, vienam vienetui energijos auga“, – sakė D.Tučkus.
Tačiau dedamosios smarkiai kainos neišaugina, mat didžiąją dalį jos vis tiek sudaro dujų importo kaina.
Lietuva, pasistačiusi SGD terminalą, sudarė prieigą ne tik prie alternatyvaus dujų šaltinio, bet ir alternatyvios kainodaros. Pagal kontraktą su „Gazprom“, gamtinių dujų kaina yra pririšta prie naftos kainos. Europa pamažu atsisako tokių kontraktų ir juda gamtinių dujų rinkos sukūrimo link. Su SGD terminalu prie jos prisijungia ir Lietuva.
Kuriasi dujų rinka
Į Lietuvą per SGD terminalą importuojamų suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra susieta su Didžiosios Britanijos NBP (National Balancing Point) indeksu. NBP yra didžiausias Europos dujų centras. Ketvirčio Europos Komisijos dujų rinkos apžvalgoje teigiama, kad per 12 mėnesių iki šių metų gegužės BNP rinkoje buvo suprekiauta 11,714 TWh, kai visoje Europoje 12 mėnesių prekyba sudarė 27,400 TWh.
„Gazprom“ Lietuvai dabar tiekia gamtines dujas pagal sutartį, kurioje dujų kainos yra susietos su naftos kaina. EK pastebi, kad 2005-2013 metais Europoje vyrauja tendencija atsieti gamtinių dujų kainą nuo naftos kainų. 2013 metais maždaug pusės Europoje suvartojamų dujų kainą nustatė konkurencija dujų rinkoje.
Kodėl dujų kaina apskritai buvo susieta su naftos kaina?
„Istoriškai buvo taip, kad dujos kaip prekė nebuvo pakankamai likvidi. Nebuvo pakankamai pasiūlos ir paklausos, kad ji formuotų pati iš savęs kainą. Kadangi tai dažniausiai yra ilgalaikiai kontraktai, niekas nenori užfiksuoti vieno skaičiaus, tai yra per didelė rizika. Buvo nuspręsta sieti kainą su nafta, nes gavybos procesai buvo panašūs“, – sakė D.Tučkus.
Dalis tų kontraktų eina į pabaigą, be to, dujos kaip produktas Europoje jau sugeba formuoti paklausą ir pasiūlą, todėl pamažu yra pereinama prie kitos kainodaros.
Kuo Lietuvai naudingas NBP? Anksčiau, dujoms pingant Europoje, Lietuvoje jos kartais brangdavo dėl pririšimo prie naftos indekso. Be to, tai yra diversifikavimo dalis – dujų kaina susiejama su indeksu, kuris atspindi daugiau dujų poreikį ir pasiūlą.
„Ekonomiškai koreliuojamės su Europa, tai ekonominį ciklą lemia ir dujų kaina, o kad pataikytume į tuos ciklus, naudingiau sietis prie dujų“, – sakė D.Tučkus.
Taigi SGD terminalas ir atitinkama kainodara yra pirmasis svarbus Lietuvos žingsnis integracijos į Europos dujų rinką link. Rinka Europoje dar nėra iki galo sukurta, tačiau judama to link.
Konkurencijos dujų rinkoje nulemta kaina vyrauja Šiaurės Vakarų Europoje (80 proc.), tuo metu, pavyzdžiui, Vidurio Europoje konkurencija nulemia tik apie pusės suvartojamų gamtinių dujų kainą. Viduržemio regione vis dar vyrauja su naftos kaina susietų dujų kontraktai (83 proc.). Pietryčių Europoje apskritai nesama jokios konkurencijos dujų rinkoje.
Siekti yra ko
Lietuva dar labiau integruotųsi į Europos dujų rinką nutiesusi dujotiekį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tačiau ir Europai dar yra kur pasistūmėti.
„Yra pralaidumų trūkumų Europoje. Yra ilgalaikių kontraktų, kurie šį tą riboja. Yra ilgalaikė sutartis, sudaryta su kažkokiu subjektu, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir jis perka pagal ilgalaikę naftos indeksuotą kainą, tai jis kaip pirko, taip ir pirks. Jie yra pasistūmėję – pakankamai gyvos dujų biržos, per kurias galima įsigyti pakankamą dujų kiekį arba parduoti perteklių“, – sakė D.Tučkus.
NBP yra likvidžiausias dujų centras, tačiau Europoje yra ir kitų didelių dujų biržų.
Kitas pagal dydį dujų centras yra Nyderlandų TTF (Title Transfer Facility). 12 mėnesių prekyba šioje rinkoje sudarė 10,106 TWh. Kiti dujų centrai yra mažesni – NCG Vokietijoje (1,637 TWh), „Gaspool“ (1,244 TWh).
