„Auga Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tą rodo ir padidėjęs vartojimas. Kita svarbi priežastis, lėmusi augimą – rekordiniai birželio karščiai. Elektros suvartojimas didėjo visose srityse, o labiausiai – gyventojų ir paslaugų grupėse – atitinkamai 12,4 proc. ir 13,8 proc.“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak pranešimo, antrąjį ketvirtį galutinis elektros vartojimas išaugo 10,4 proc. iki 2776 GWh. Vien pramonėje jis didėjo 6,7 proc., iki 1046 GWh, paslaugų ir kitose srityse – 13,8 proc., iki 818 GWh, gyventojai suvartojo 12,4 proc. daugiau – 832 GWh.
Pasak R. Masiulio, pramonės vartojimas šiemet didesnis, nes nebuvo tokių griežtų karantino sąlygų kaip pernai balandžio-birželio mėnesiais.
Antrąjį ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1123 GWh elektros – 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, o daugiau nei pusė jos – 610 GWh (8,1 proc. daugiau) – pagaminta atsinaujinančių išteklių elektrinėse: hidroelektrinių gamyba didėjo 38,6 proc. iki 103,9 GWh, vėjo elektrinių – dėl silpnesnių vėjų smuko 10,1 proc., šiluminių elektrinių – augo 5,3 proc., o hidroakumuliacinių elektrinių – 4,5 proc.
Gamyba iš kitų atsinaujinančių išteklių išaugo 33,4 proc., o didžiausias šuolis buvo saulės parkuose – jie pagamino 62 GWh, arba 40,3 proc. daugiau elektros.
Antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2726 GWh elektros (6,8 proc. daugiau nei pernai), daugiausia – iš Latvijos ir Švedijos. Importas iš Karaliaučiaus srities sumažėjo 33 proc. iki 411 GWh, iš Švedijos – 46 proc., iki 662 GWh, iš Lenkijos - 49 proc. iki 112 GWh.
Elektros importas iš Baltarusijos nevyko, iš Latvijos – išaugo 242 proc., iki 1504 GWh, iš Estijos – 27 proc., iki 37 GWh.
Tuo metu eksportas krito 5,1 proc. iki 718 GWh, tą daugiausia lėmė 92 proc. jo nuosmukis į Latviją, Daugiausia elektros eksportuota į Lenkiją – 411 GWh, arba 22 proc. mažiau.
