Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, įtakos elektros kainoms praėjusį mėnesį taip pat turėjo atšilę orai didelė vėjo jėgainių gamyba bei remontuojama elektros jungtis „EstLink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.
„Aukšta vietos generacija Lietuvoje, ypač mėnesio pradžioje, lėmė, kad net 27 valandas per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota. Nors vėjo generacija antroje mėnesio pusėje šiek tiek slopo, tačiau elektros suvartojimas šylant orams mažėjo, todėl elektros kainos išliko stabilios“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, mažesnį elektros vartojimą ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.
„Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas, o Latvijoje mėnesio pabaigoje hidroelektrinės gamino daugiau nei visas Latvijos elektros poreikis“, – teigė A. Krasauskienė.
Pasak jos, sausį įvykusio „EstLink 2“ jungties gedimo šalinimas gali užtrukti ilgiau, nei prognozuota – iki rugpjūčio pabaigos.
Latvijoje vasarį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje ji buvo kiek didesnė ir siekė 75,5 euro už MWh.
Žemiausios kainos fiksuotos šiaurinėse Skandinavijos zonose – apie 40 eurų. Centrinėje Europoje elektros kainos mažėjo nuosaikiau: Lenkijoje vasarį ji siekė 76 eurus, Vokietijoje – 61 eurą.
Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį preliminariai siekė 1028 GWh (gigavatvalandžių) – 10 proc. mažiau nei sausį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 565 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 55 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su sausiu, vasarį mažėjo 19 proc. iki 302 GWh, šiluminių elektrinių – 44 proc. iki 97 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 18 proc. iki 97 GWh, saulės elektrinių – 50 proc. iki 9 GWh, kitų elektrinių – liko panaši kaip ir sausį.
Vėjo elektrinių gamyba vasarį sudarė 53 proc. visos vietos gamybos, šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių – po 17 proc., kitų elektrinių – 11 proc., saulės elektrinių – 2 proc.
Bendras importo srautas sudarė 52 proc. šalies suvartojimo. Importas vasarį į Lietuvą siekė 816 GWh, – 15 proc. mažiau nei sausį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 69 proc., iš Latvijos – 8 proc., iš Lenkijos importuota apie 23 proc. Eksportas vasarį mažėjo 20 proc. iki 155 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 69 proc., likęs 31 proc. – į Lenkiją.
