Liepos 5-11 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje ir Latvijoje išliko stabili – 90,2 Eur / MWh. Estijoje savaitės kainos vidurkis sumažėjo 5 proc., iki 83,9 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vėjo jėgainių generacija išaugo daugiau nei dvigubai – jos sugeneravo 11 586 MWh ir padengė penktadalį šalies suvartojimo. Vertinant kartu su 24 proc. išaugusia hidroelektrinių generacija ir saulės elektrinių generacija, atsinaujinantys energijos šaltiniai padengė trečdalį šalies gamybos. Suminė vėjo generacija Lietuvoje praėjusią savaitę buvo dvigubai didesnė nei likusių Baltijos šalių. Švedijos pietinėje zonoje sumažėjus kainai, 15 proc. išaugo importas „Nordbalt“ jungtimi. Nors liepos 9 dieną fiksuotas didžiausias elektros energijos suvartojimas vasaros metu, tačiau išaugusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba bei padidėję importo iš Skandinavijos srautai stabilizavo elektros kainą regione“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko nepakitęs – 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje krito 17 proc., o vietos elektrinės užtikrino 30 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 66 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 18 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 7 proc., kitos elektrinės – 19 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, padidėjo 24 proc., gamyba vėjo jėgainėse išaugo 68 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 41 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 7 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 73 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 9 proc. 6 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 45 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 15 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos smuko 8 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 91 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 9 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 35 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 37 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 96 proc. ir 0 proc. Švedijos kryptimi.
