Vyriausybės patvirtintas inžinerinės infrastruktūros vystymo planas jau yra įregistruotas ir paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Sutartį su rangovu dėl skirstyklos statybos projektavimo ir rangos planuojama pasirašyti 2022 m. Statybos darbų pradžia numatoma 2023 m. Projekto pabaiga – 2025 m.
„Statydami 330 kV skirstyklą „Mūša“ siekiame sustiprinti Šiaurės Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą. Šio projekto įgyvendinimas yra svarbus sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Joniškio rajone, Gataučių seniūnijoje suplanuotos „Mūšos“ skirstyklos projektas apima 3,69 ha ploto skirstyklą ir 3,4 km naujų elektros linijų.
Pastačius naują 330 kV skirstyklą „Mūša“, bus pagerintas tinklo patikimumas. Dabar šioje teritorijoje yra T formos trijų linijų sujungimas, o bendras linijų ilgis siekia net 182 km. Tai reiškia, kad atsiradus sutrikimui vienoje vietoje, atsijungtų visos trys linijos. Nauja skirstykla užtikrins patikimesnį elektros tiekimą Šiaurės Lietuvoje, nes ilgiausia atkarpa bus beveik tris kartus trumpesnė nei dabar.
Be to, šiuo metu susijungimas yra kultūros paveldo teritorijoje – Saulės mūšio vietoje. Todėl skirstyklą planuojama į šiaurę nuo šios teritorijos, o elektros linijos bus atvedamos apeinant kultūros paveldo apsaugos zoną.
„Mūšos“ skirstyklos statyba yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimą, pritaikant darbui su sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
