2022 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros.
Užpernai atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, o pernai ši dalis pasiekė 60 procentų.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, palyginti su metais prieš tai, 2022 m. itin reikšmingai paaugo elektros energijos gamyba saulės elektrinėse.
„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 11,6 procentų, o saulės elektrinėse – net 74 procentais. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – sako D.Matelionis.
Saulės elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 0,157 TWh iki 0,273 TWh, vėjo nuo 1,355 TWh iki 1,513 TWh, o šiluminių elektrinių susitraukė nuo 1,722 TWh iki 1,161 TWh.
Hidroelektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2021 m., paaugo 20,4 procento (nuo 0,380 TWh iki 0,457 TWh).
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 2,545 TWh. Visa Lietuvos elektros gamyba 2022 metais siekė 4,250 TWh, 9,4 procentais mažiau nei 2021 metais.
Elektros suvartota 5,4 procentais mažiau
Per 2022 metus Lietuvoje suvartota 11,192 TWh elektros energijos. Tai yra 5,4 procentais mažiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,836 TWh.
„Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai. Dėl pabrangusių dujų kilo ir elektros energijos kainos, elektros vartotojai pradėjo taupyti. Metiniai duomenys rodo, kad verslas elektros energiją taupė labiau nei gyventojai. Ypač išsiskyrė pramonės ir žemės ūkio sektoriai“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2021 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas sumažėjo 10,7 procento – nuo 4,476 TWh iki 3,999 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas krito 9 procentais – nuo 0,273 TWh iki 0,248 TWh. Transporto sektorius elektros suvartojo 5,3 procento mažiau – nuo 0,102 TWh iki 0,096 TWh.
Palyginti su 2021 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 3,5 procento mažiau – nuo 3,410 TWh iki 3,289 TWh.
„Metiniai pokyčiai rodo, kad verslas, dažnai už elektros energiją mokantis pagal kintamą biržos kainą, greičiau prisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir įgyvendino elektros energijos taupymo planus. Metų pabaigoje daugiau energijos pradėjo taupyti ir gyventojai“, – sako D.Matelionis.
Palyginti su 2021 m. ketvirtu ketvirčiu, paskutinius tris praėjusių metų mėnesius elektros suvartojimas pramonės sektoriuje sumažėjo 21,9 procento iki 0,903 TWh, transporto – 14 procentų iki 0,027 TWh, žemės ūkio – 15,1 procento iki 0,062 TWh, gyventojai suvartojo 7,8 procento mažiau – 0,865 TWh.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2022 metus į Lietuvą importuota 11,219 TWh elektros energijos, 5,3 procento mažiau nei 2021 m., eksportuota – 2,652 TWh arba 7,7 procento mažiau nei 2021 metais.
Palyginti su užpernai, 2022 m. dėl karo Ukrainoje gerokai pasikeitė elektros importo rodikliai. Importas su Švedija augo 35,1 procento (5,029 TWh), su Lenkija 28,6 procento (1,104 TWh), taip pakeisdamas po karo Ukrainoje nutrauktą elektros prekybą iš Rusijos.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė.
Didžiausią elektros eksporto dalį 2022 m. sudarė eksportas į Lenkiją – 1,893 TWh arba 2,5 procento daugiau nei 2021 metais. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 26,4 procento iki 0,100 TWh.
