Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, sausio 8 dieną 9 val. Lietuvoje buvo pasiektas preliminariai 2280 megavatų (MW) siekęs valandinis elektros vartojimo rekordas.
Be to, sausio 5 dieną vieną valandą didmeninė elektros Lietuvoje kaina pasiekė beveik 1500 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą.
„Šiemet sausis prasidėjo itin žvarbiais orais Šiaurės Europoje. Dėl šalčių elektros suvartojimas reikšmingai augo Šiaurės šalyse, o Lietuvoje fiksavome valandinį suvartojimo rekordą. (...) Tiesa, šalčius netrukus pakeitė šiltesni ir itin vėjuoti orai – tai lėmė ir reikšmingą kainų mažėjimą“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Jos teigimu, „EstLink 2“ jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą sausį amortizavo Lietuvoje įrengtos vėjo jėgainės.
„Vėjo elektrinių generacija per mėnesį sudarė daugiau nei pusę visos Lietuvoje generuotos elektros. Tokia didelė gamyba reikšmingai prisidėjo prie sąlyginai žemų elektros kainų mėnesio pabaigoje. Dėl įvykusio Estijos–Suomijos jungties „EstLink 2“ gedimo buvo galima tikėtis naujo kainų šuolio“, – teigė A.Krasauskienė.
Latvijoje sausį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje ji buvo didžiausia regione ir siekė 126,5 euro už MWh.
Vokietijoje elektra kainavo 76,5 euro, Lenkijoje – 93,5 euro, Suomijoje – 106 eurai. Kitose Šiaurės Europos šalyse elektros kainos mažėjo, ypač – šiaurinėse Skandinavijos zonose.
Elektros suvartojimas Lietuvoje sausį preliminariai siekė 1220 GWh (gigavatvalandžių) – 7 proc. daugiau nei gruodį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 16 proc. iki 699 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su gruodžiu, sausį augo 22 proc. iki 374 GWh, šiluminių elektrinių – 19 proc. iki 173 GWh, hidroelektrinių liko panaši kaip ir praėjusį mėnesį ir siekė apie 60 GWh, tuo metu saulės elektrinių mažėjo ketvirtadaliu iki 6 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba sausį sudarė 53 proc. visos vietos gamybos, šiluminių elektrinių – 25 proc., hidroelektrinių – 12 proc., kitų elektrinių – 9 proc., saulės elektrinių – 1 proc.
Bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo. Importas sausį į Lietuvą siekė 816 GWh, – 3 proc. daugiau nei gruodį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 57 proc., iš Latvijos – 20 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 23 proc. Eksportas gruodį augo 60 proc. iki 194 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 61 proc., dar 38 proc. – į Lenkiją, 1 proc. – į Švediją.
