„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vasario 10-16 dienomis elektra vidutiniškai kainavo 28,9 euro už megavatvalandę – tai 37 proc. mažiau nei 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina per savaitę augo po 9 proc. iki 29,8 euro už MWh, Lenkijoje – krito 5 proc. iki 42,1 euro, „Nord Pool“ biržos sistemos kaina mažėjo 24 proc. iki 12,4 euro, o Švedijos ketvirtojoje zonoje kaina krito 18 proc. iki vidutinės 16,3 euro už MWh kainos.
„Elektros energijos kainos skirtumą tarp Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių lėmė išduoti mažesni pralaidumai tarp Lietuvos ir Latvijos dėl vykdomų remontų bei sumažėjusios Estijos vietinės generacijos“, – rašoma „Litgrid“ pranešime.
Elektros suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc.
Trys šalys kartu pasigamino 55 proc. viso jų elektros suvartojimo (pasigamino 325 gigavatvalandes) – tai 2 proc. mažiau, nei ankstesniąją savaitę. Gamyba augo tik Lietuvoje – 43 proc., o Latvijoje ir Estijoje krito antrą savaitę iš eilės, atitinkamai, 12 proc. ir 24 proc.
Estijos vietinė generacija užtikrino 38 proc. viso šalies elektros energijos suvartojimo (71 GWh generacija iš 189 GWh), Latvijos – 92 proc. (137 GWh iš 149 GWh), Lietuvos – 46 proc. (116 GWh iš 251 GWh).
Pasak operatorės, vėjo gamyba per savaitę Lietuvoje augo 78 proc., o Lietuvos elektrinė, sugeneravusi 13 GWh elektros, lėmė šiluminės generacijos augimą 45 proc.
Lietuvos vėjo elektrinės praėjusią savaitę užtikrino 40 proc., šiluminės elektrinės – 42 proc., o hidroelektrinės 18 proc. visos vietinės elektros gamybos.
