Balandžio 13-19 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra vidutiniškai kainavo 22,03 euro už megavatvalandę. Pastarąjį kartą didesnė už šią kainą fiksuota pirmą kovo savaitę, kuomet ji buvo 29 euro už MWh.
Operatorė BNS komentavo, kad brangimą lėmė įvairūs veiksniai, tačiau, įvertinant palyginamąją bazę (ankstesnę 18,18 euro už MWh kainą), elektros brangimas iki 22 eurų nėra didelis.
Latvijoje elektra per savaitę brango 23 proc. iki 22,35 euro, o Estijoje – 31,8 proc. iki 23,48 euro už MWh. „Nord Pool“ sistemos kaina krito šeštą savaitę iš eilės ir pasiekė 4,42 euro už MWh.
Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ ekspertų teigimu, kainų skirtumas Baltijos šalyse atsirado dėl suplanuoto perdavimo pajėgumų apribojimo trijose šalyse.
„Kainų skirtumas Baltijos šalyse atsirado dėl suplanuoto perdavimo pajėgumų apribojimo Estijos-Latvijos ir Latvijos-Lietuvos tinklų sujungime. Šiaurės šalių energijos rinkai vis dar didelę įtaką daro rekordiškai stipri hidrologija, dėl kurios vėjo jėgainių gamyba padidėjo 14 proc., palyginti su ankstesnės savaitės gamybos apimtimis“, – bendrovės pranešime sako jos svarbių klientų vadovas Karolis Bagdonas.
„Litgrid“ teigimu, pasibaigus šventiniam Velykų laikotarpiui ir vyraujant permainingiems orams suvartojimas Lietuvoje mažėjo 1 proc., kartu šalyje pagaminta 25 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesniąją. Vietinė generacija užtikrino 42 proc. šalies elektros suvartojimo (87 GWh generacija ir 207 GWh suvartojimas).
Vėjo elektrinės pagamino 47 proc., šiluminės elektrinės – 10 proc., hidroelektrinės – 16 proc., kitos elektrinės – 27 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Didžiausias augimas praėjusią savaitę fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje (78 proc.). Tuo metu šiluminės elektrinės pagamino 3 proc. mažiau, o hidroelektrinių gamyba krito 9 proc.
