Spalį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 109 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo 106,5 euro, Estijoje – 105,7 euro, o „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo trečdaliu iki 57 eurų už MWh.
„Spalį vėjo elektrinių generacija buvo neįprastai didelė – lyginant su 2019 ar 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, vėjo elektrinių gamyba išaugo maždaug trečdaliu. Tuo tarpu Skandinavijoje vėjo gamyba išaugo dar labiau, dėl to augo ir importas iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį“, – pranešime sako teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot jo, dėl šių priežasčių Lietuvoje brangia gamybos savikaina pasižyminčios šiluminės elektrinės gamino perpus mažiau elektros nei rugsėjį. Tačiau kainoms kristi dar žemiau neleido toliau sparčiai brangstančios gamtinės dujos – per mėnesį jų kaina Baltijos šalyse šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.
Palyginti su rugsėju, vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 52 proc. daugiau elektros, Vokietijoje vėjo generacija padvigubėjo, o Švedijoje išaugo 15 proc. Praėjusį mėnesį Lietuvoje išaugo ir hidroelektrinių gamyba. Tad iš viso 63 proc. Lietuvoje sugeneruotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Didžiausia valandinė kaina Lietuvoje fiksuota spalio 7 dieną – 348 eurų už MWh, panaši kaina buvo Švedijoje bei Vokietijoje. Tą dieną Lietuvoje vėjo generacija buvo vidutinė – 220 MW, tačiau Vokietijoje vėjo generacijos beveik nebuvo ir aukštos kainos buvo fiksuotos visame regione.
Spalio 3 dieną Švedijoje bei Vokietijoje perteklinė vėjo generacija lėmė neigiamas valandines kainas, o Lietuvoje fiksuota minimali valandinė kaina 0,07 euro už MWh, nors tą dieną Lietuvoje vėjo generacija buvo panaši – 270 MW.
„Šis pavyzdys gerai iliustruoja Lietuvos kainų priklausomybę nuo vėjo generacijos ne tik mūsų šalyje, tačiau ir visame regione“, – sako L.Varanavičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pozityviai nuteikiančius ženklus lapkričio pradžioje: Lietuvoje mėnuo prasidėjo dviem laisvadieniais, kai elektros energijos vartojimas sumažėjo 11 proc., o penktadienį pradėjęs pūsti stiprus vėjas lėmė, kad pirmą lapkričio savaitę fiksuota 28 proc. mažesnė kaina nei spalio pabaigoje.
Nors palyginti su rugsėjo mėnesiu, spalį kainos krito, tačiau tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais elektros kainos siekė vos 47 euro už MWh. Didžiausią įtaką dabartiniam kainų lygiui augimui toliau turi visoje Europoje stipriai brangstančios gamtinės dujos. Spalį Baltijos šalyse esančiose prekybos aikštelėse dujų kainos išaugo iki 66,87 euro už MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje spalį išaugo 7 proc. iki 1051 GWh. Elektros gamyba sumažėjo 6 proc. iki 402 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė vėjo elektrinės, pagaminusios 39 proc. elektros, šiluminės elektrinės generavo 29 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 24 proc., likusios elektrinės gamino 8 proc.
Vėjo elektrinių gamyba išaugo nuo 103 GWh rugsėjo mėnesį iki 156 GWh spalio mėnesį, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo, atitinkamai, nuo 216 GWh iki 116 GWh.
