Tokia pat elektros kaina buvo ir Latvijoje, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse – 145,4 euro, pranešė elektros sistemos perdavimo operatorė „Litgrid“.
„Praėjusios savaitės pradžioje elektros kainos Lietuvoje siekė apie 200 eurų už megavatvalandę, tačiau savaitės pabaigoje stipriau pradėjęs pūsti vėjas bei išaugęs importas iš Švedijos kainas šeštadienį sumažino iki 60 eurų. Dėl augančios vėjo generacijos kainos dar labiau krito Švedijos 4 zonoje, iš kurios importavome didelę dalį elektros energijos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, dvigubai išaugusi vėjo generacija Lietuvoje atsvėrė penktadaliu mažėjusią hidroelektrinių gamybą bei savaitės pabaigoje apniukus orams kritusią saulės jėgainių gamybą.
„Pastarosiomis savaitėmis šylant orui stebime mažiausią suvartojimą nuo lapkričio pradžios, o smunkanti elektros energijos paklausa taip pat prisideda prie krintančių kainų šalyje“, – teigė L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo 2 proc. iki 241 GWh. Gamyba augo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 82 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės bei vėjo jėgainės pagamino po 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės pagamino 22 proc., saulės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Vėjo jėgainių generacija augo daugiausiai – beveik dvigubai iki 25 GWh. Tačiau hidro bei saulės generacija sumažėjo apie 20 proc.
66 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Per savaitę bendras importas sumažėjo 2 proc. iki 231 GWh. 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 44 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 44 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 1 proc. per sieną su Lenkija „LitPol Link“ jungtimi.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 39 proc. iki 63 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
