„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Litgrid“: Elektros pasiūla iš Šiaurės šalių lėmė stabilią elektros kainą

Gausi elektros pasiūla iš Šiaurės šalių praėjusią savaitę lėmė stabilią vidutinę elektros kainą rinkoje, teigia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Tuo metu nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, žemos stabilios kainos išsilaikė ir dėl Latvijos šiluminių elektrinių gamybos, nustojus veikti Lietuvos jungčiai su Švedija.
„NordBalt“ kabelis
„NordBalt“ kabelis / „Litgrid“ nuotr.

„Elektros energijos kainai smarkiai kilti neleido Rygos šiluminės elektrinės, kurios gamybos apimtis padidino 23 proc. Ekspertų vertinimu, efektyvi šių elektrinių veikla atsvėrė savaitės pabaigoje atsiradusius trikdžius Estijos elektrinėse ir tai, kad sekmadienį ryte buvo netikėtai sustabdyta „NordBalt“ elektros jungtis“, – pranešė „Elektrum Lietuva“.

Elektros kaina biržoje „Nord Pool“ Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 31,3 euro už megavatvalandę – 2,5 proc. mažiau nei prieš tai buvusią savaitę, kai ji siekė 32,09 euro. Per metus elektros kaina sumažėjo beveik 30 proc., pranešė „Litgrid“.

Lietuvoje praėjusią savaitę importuota beveik trys ketvirtadaliai suvartotos elektros, 21 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 48 proc. – iš Švedijos, o 30 proc. – iš trečiųjų šalių.

Praėjusią savaitę visos Lietuvos elektrinės pagamino 47 proc. daugiau elektros: vėjo elektrinėse – 62 proc., hidroelektrinėse – ketvirtadaliu, o šiluminėse elektrinėse – 7 proc. daugiau.

Estijoje elektros gamyba augo penktadaliu, smarkiai išaugo eksportas į Suomiją. Vien Latvijoje elektros gamyba sumažėjo, ten hidroelektrinės gamino 17 proc. mažiau elektros.

Anot „Elektrum Lietuvos“, tarp Baltijos valstybių tik Estija pagamino daugiau elektros nei suvartojo – jos gamyba poreikį viršijo 83 proc.

Birželio 26 – liepos 2 dienomis elektros srautui į Lietuvą Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 20 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 1 proc., Lietuvos ir Lenkijos jungties elektros srautui Lenkijos kryptimi – 60 proc., o Lietuvos kryptimi – 2 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 84 procentus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs