Tokias investicijas „Litgrid“ numato Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pateiktame dešimties metų investicijų plane, teigiama bendrovės pranešime.
Apie pusė dešimtmečio investicijų plano apima projektus, suplanuotus iki 2025 metų sinchronizacijos su Vakarų Europa.
„Ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigta jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklas, įrengti trys autotransformatoriai Alytaus transformatorių pastotėje. Bus nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, bus įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, plane numatytas fizinis Kaliningrado srities ir Baltarusijos atjungimas nuo šalies energetikos sistemos nuo 2025 metų.
„Tai, kad keitikliai, įgalinantys elektros srautus tarp asinchroniškai veikiančių zonų, nebus statomi prie sienos su Baltarusija, yra ir taip aišku, tačiau tokie įrenginiai nenumatyti ir prie sienos su Kaliningradu“, – tvirtino L.Varanavičius.
Bus nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, bus įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos.
Be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja dar 72 km naujų linijų nutiesti siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą. Taip pat planuojama rekonstruoti 87 transformatorių pastotes.
„Elektros tinklo vystymas numatomas dėl tūkstančio ir vienos priežasties. Pavyzdžiui, geležinkelio elektrifikacijos projektai. Tai ne tik „Rail Baltica“, bet ir geležinkelio ruožo nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimas. Braižydami Lietuvos elektros sistemos žemėlapį, siekiame atsižvelgti į mūsų kolegų iš kitų įmonių projektus ir numatyti visas efektyvias sąlygas jų įgyvendinimui“, – aiškino L.Varanavičius.
Ateinančių dešimties metų elektros energetikos vystymo plane „Litgrid“ įvertino tinklo gebėjimą prisitaikyti prie elektromobilių plėtros. Preliminariai modeliuojama, kad elektromobilių skaičius 2029 metais šalyje gali siekti apie 106 tūkst. ir jie naudos apie 179 GWh elektros energijos per metus. Palyginti, 2019 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo 1357.
„Litgrid“ prognozuoja, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, elektros augimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 2 proc. kasmet ir 2029 metais sieks 14,7 TWh (pernai – 12,16 TWh). Didžiausia sistemos galia tuo pat metu išaugs nuo 2032 iki 2466 MW.
„Nepaisant augančio elektros energijos poreikio, įvertinus, kiek elektros linijų turime su Latvija, Švedija ir Lenkija, sovietmečiu pervystyta Lietuvos elektros perdavimo sistema normaliomis sąlygomis sugebės susidoroti su tokiu prieaugiu. Tačiau susiklosčius ekstremalioms sąlygoms nuo 2025 metais elektros sistemai gali pritrūkti 250-526 MW galios elektros gamybos patikima prieinamų įrenginių“, – sakė L.Vatranavičius.
Pasak jo, šiuo tikslu jau dabar yra kuriamas pajėgumų mechanizmas – įstatymais apibrėžtas būdas nuolat stebėti, kada sistemoje gali pritrūkti elektrinių ir kaip, jei trūkumas formuotųsi, jis turėtų būti šalinamas. Ateinančio dešimtmečio plane įvertintą patikimai prieinamos galios poreikį tikimasi patenkinti skelbiant aukcioną. Jo metu rinkos dalyviai būtų paskatinti iki 2025 metų sistemai pasiūlyti pakankamą patikimai prieinamos galios kiekį reikalingų įrenginių. Numatoma, kad pirmasis aukcionas įvyks dar šiemet.
Lietuvos elektros perdavimo sistema per ateinantį dešimtmetį leis integruoti suplanuotus 1500 MW vėjo elektrinių sausumoje. Šiuo metu, skaičiuojant smulkiąsias elektrines, Lietuvoje veikia 539 MW vėjo jėgainių.
Įgyvendinus sinchronizacijos projektą, sistemą galės papildyti ir 700 MW vėjo jėgainių jūroje. Jų vietą jau patvirtino Vyriausybė – apie 30 km į Vakarus nuo Baltijos jūros pakrantės ties Palanga. Ten iškylančių vėjo turbinų laukiama 2027 metais.
Antrame jūrinės vėjo generacijos plėtros etape, kuris numatomas po 2030 metų, į elektros sistemą būtų integruojama dar bent 700 MW vėjo parkų. Tačiau tuo atveju tinkle jau pritrūktų elektros linijų Šiaurės Vakarų Lietuvoje.
„Jau dabar svarstome kelias alternatyvas, kurios padėtų užbėgti šiai problemai už akių. Tad vienas iš sprendimų – stiprinti elektros jungtis su Latvija. Būtų rekonstruojama 330 kV oro linija tarp Darbėnų ir Grobinės. Pakeitimų reikėtų ir Latvijos teritorijoje, todėl šiai alternatyvai reikėtų ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pritarimo“, – aiškino L.Varanavičius.
Planuojama, kad „Litgrid“ ir toliau užtikrins vėjo parkų prijungimą sausumoje, o elektros perdavimo infrastruktūra jūroje pagal šiuo metu galiojančius įstatymus turės pasirūpinti patys vėjo parkų statytojai.
Ateinantis dešimtmetis į tinklą atneš ir energijos kaupimo technologijas. Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstykloje 2021 metais bus įrengta nedidelė, bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis.
Dar iki sinchronizacijos su Europa yra numatyta įrengti dvi 10 MW galios baterijų sistemas. Šie projektai padėtų užtikrinti elektros sistemos stabilumą po to, kai atsijungsime nuo rusiškos energetikos sistemos. Potencialūs baterijų projektai gavo dalinį reguliuotojų pritarimą, kai buvo derinami antrojo sinchronizacijos etapo projektai.
Artimiausiais metais Lietuvos elektros tinkle ketinama burti elektros vartotojus ir imtis vadinamojo paklausos valdymo. Tai yra susitarimas su daug elektros naudojančiais rinkos dalyviais, kurie už mokestį sutinka prireikus sumažinti savo energijos poreikį – sustabdyti ar pristabdyti dalį įrenginių. Tokia paslauga „Litgrid“ leistų sumažinti didžiausius ir brangiausius elektros poreikio pikus, o tai mažintų ir tinklo plėtros poreikį.
„Litgrid“ vertinimu, kol tas potencialiai tokių įrenginių nėra daug. Jų bendra galia siekia apie 50 MW, vos 2 proc. didžiausios sistemos galios 2030 metais.
