Su tarptautinį pirkimą laimėjusia „Siemens Energy“ sudarytos sinchroninių kompensatorių projektavimo, gamybos ir įrengimo darbų sutarties vertė – 87,4 mln. eurų (be PVM). Bendrovė turės ne tik įrengti sinchroninius kompensatorius, bet ir teikti garantinį aptarnavimą bei atsargines dalis, būtinas užtikrinti sinchroninių kompensatorių patikimą veikimą.
„Metus baigiame finalizuodami pagrindinį antro didžiausio sinchronizacijos programos projekto pirkimą ir pasirašydami sutartį su tarptautiniu partneriu. Nauji sinchroniniai kompensatoriai atliks daug sistemos patikimumui svarbių funkcijų – padės mums savarankiškai valdyti dažnį, į sistemą integruoti daugiau atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, efektyviai naudotis energijos mainais su kaimyninėmis šalimis. Jų naudą pajus ir šalyje jau veikiantys elektros gamintojai“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Prieš metus sinchroninių kompensatorių įrengimo pirkimą laimėjome Estijoje, tad sutartis su „Litgrid“ – jau antroji Baltijos šalyse diegiant šią technologiją, – teigia Volkeris Hildas, bendrovės „Siemens Energy“ viceprezidentas, atsakingas už tinklo stabilizavimo sprendimus. – Didžiuojamės, kad mūsų modernios tinklo stabilizavimo technologijos yra tokios svarbios įgyvendinant Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Sinchroniniai kompensatoriai taps pagrindu kuriant ilgalaikę, patikimą ir ekonomišką Baltijos šalių elektros energetikos sistemą“.
Sinchroninių kompensatorių nauda
Lietuvoje bus pastatytos trys sinchroninių kompensatorių stotys, kurios bus prijungtos prie Telšių, Alytaus ir Neries (Nemenčinė, Vilniaus rajonas) 330 kV transformatorių pastočių.
Sinchroninių kompensatorių stotis – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis variklis su smagračių sistemomis. Tokia stotis elektros negamina, jos pagrindinė užduotis – užtikrinti reikiamą inercijos kiekį ir stabilų dažnį, kuris yra vienas svarbiausių elektros sistemos parametrų.
„Šiuo metu Baltijos šalys yra IPS / UPS sinchroninės elektros energetikos sistemos dalis ir dažnis čia reguliuojamas centralizuotai, tai daro Rusijos operatorius. Tačiau po sinchronizacijos Baltijos šalys atsijungs nuo IPS /UPS sistemos ir kiekviena perdavimo tinklo operatorė turės užtikrinti dažnio valdymą ir stabilų sistemos veikimą. Tam mums reikalingi sinchroniniai kompensatoriai“, – sako R.Masiulis.
Europoje elektros energetikos sistemos dažnis yra 50 Hz ir būtent toks jis turi būti visoje sistemoje – nuo aukštos įtampos perdavimo linijų iki laidų, kurie pasiekia kiekvienus namus. Stabilų dažnį sistemoje įprastai užtikrina sinchroniškai besisukantys tradicinių elektrinių generatoriai, tačiau ne visa elektra mūsų sistemą pasiekia iš tokių sinchroniškai veikiančių ir inerciją užtikrinančių įrenginių. Dalis jos importuojama per nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“, dalis pagaminama, pavyzdžiui, vėjo ir saulės elektrinėse.
Svarba atsinaujinančių šaltinių integracijai
Elektros sistema, kurioje reikšminga dalis elektros energijos importuojama per jungtis ar gaminama iš atsinaujinančių išteklių (saulės, vėjo elektrinių), tampa jautri trikdžiams – net ir nedidelis trikdis galėtų reikšti žymų dažnio pokytį, kurio kiti sistemoje veikiantys generatoriai negalėtų kompensuoti, nes jų inercijos paprasčiausiai nepakaktų.
„Siekdami išlaikyti patikimą sistemos darbą po sinchronizacijos, jau dabar pradedame į tinklą integruoti sinchroninius kompensatorius. Šie besisukantys įrenginiai užtikrins, kad sistemos inercija išliktų pakankama net ir tuo metu, kai didelė dalis elektros energijos bus importuojama per jungtis ar gaminama vėjo ar saulės jėgainėse. Pavyzdžiui, vieno naujo sinchroninio kompensatoriaus, kuriuos planuojame įrengti, inercija atitiks dviejų veikiančių Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokų bendrą inerciją“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius.
R.Masiulis pabrėžia, kad sinchroniniai kompensatoriai prisidės ir prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje. Vėjo ir saulės elektrinės veikia asinchroniškai, energiją į perdavimo tinklą tiekia per keitiklius ir tiesiogiai nedalyvauja užtikrinant dažnio stabilumą. Jei sistemoje nebūtų įrengti sinchroniniai kompensatoriai, tektų riboti prie tinklo prijungiamų saulės ir vėjo elektrinių kiekį, nes viršijus tam tikrus limitus, perdavimo tinklo operatorė dėl inercijos trūkumo negalėtų tinkamai užtikrinti vieno svarbiausių tinklo elementų – dažnio.
Taigi suplanuotos naujos sinchroninių kompensatorių stotys užtikrins pakankamą inercijos kiekį, kad Lietuvoje būtų galima iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti daug daugiau elektros energijos, nei gaminama dabar.
Baltijos šalyse – po 3 įrenginius
Sinchronizacijos sąlygose numatyta, kad trijose Baltijos šalyse turės veikti po tris sinchroninių kompensatorių stotis. Sinchroninių kompensatorių stotys dažniausiai įrengiamos ten, kur sparčiai auga elektros generacija iš atsinaujinančių išteklių. Pavyzdžiui, Australijoje jėgainių parkų statytojai privalo iš karto įrengti sinchroninių kompensatorių stotis.
Europoje, kur dar visai neseniai dominavo tradicinės šiluminės ir atominės elektrinės, tokių įrenginių nereikėjo, tačiau dabar prie atsinaujinančių išteklių pereinančios šalys įrengia vis daugiau sinchroninių kompensatorių stočių ir šie įrenginiai tampa įprastu tinklo elementu, užtikrinančiu energijos kokybę ir patikimumą sistemoje. Panašūs įrenginiai veikia Airijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos elektros sistemose.
„Litgrid“ sinchroninių kompensatorių stočių įrengimo projekte, kuris iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės, šiuo metu vykdo ir inžinerinių konsultacinių paslaugų pirkimą, paskelbtą rugsėjo mėnesį.
Jau užbaigti 5 sinchronizacijos projektai
Sinchroninių kompensatorių įrengimas – vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų. Jo tikslas – užtikrinti šalies sistemos patikimą ir stabilų veikimą. Be šio projekto darbai nuosekliai vyksta kituose projektuose: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
