Vasario 21-27 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 Eur/MWh. Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat kaip ir Lietuvoje ir siekė 101,4 Eur/MWh.
„Vasario paskutinę savaitę elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo trečdaliu, panašiai kaina augo ir visoje „NordPool“ sistemoje. Kainos augimas susijęs su vėjo generacijos sumažėjimu bei dujų kainos augimu. Vėjo jėgainės Lietuvoje generavo 31 proc. mažiau nei vasario viduryje, tačiau vis tiek užtikrino daugiau nei 40 proc. Lietuvoje generuotos energijos. Dujų kaina ketvirtadienį Olandijos TTF aikštelėse šoktelėjo net iki 132 Eur/MWh, penktadienį vėl nukrito žemiau 100 Eur/MWh ribos, tačiau augimo tendencija išlieka. Augančios dujų kainos Europoje prisidėjo prie savaitgalį Vokietijoje augusių elektros kainų. O Baltijos šalyse elektros kainų augimas buvo šiek tiek mažesnis dėl 50 proc. išaugusios hidroelektrinių generacijos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 2 proc. ir siekė 258 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 14 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 94 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 14 proc., hidroelektrinės – 30 proc., kitos elektrinės – 10 proc., o saulės elektrinės 5 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę sumažėjo dėl 31 proc. mažėjusios vėjo jėgainių gamybos, taip pat 16 proc. sumažėjo kitų elektrinių generacija. Ženkliai augo tik hidroelektrinių gamyba – jos sugeneravo 17 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 4 proc., iki 224 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 18 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 47 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 31 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o likę 4 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 proc., iki 43 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 94 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 3 proc., o į Skandinaviją 2 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi bei 59 proc. Lietuvos kryptimi.
