Lapkričio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 17 proc., iki 128 Eur/MWh, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Latvijoje ši kaina siekė 125 Eur/MWh, Estijoje – 117 Eur/MWh.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo trečdaliu ir buvo 84 Eur/MWh.
„Lapkričio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse augo apie 15 proc., tačiau toks kainų augimas buvo vienas nuosaikiausių. Vokietijoje bei Danijoje kainos šoktelėjo ketvirtadaliu, Suomijoje trečdaliu, o Norvegijos bei Švedijos šiaurinėse zonose – net 70 proc.
Šąlant orams ir augant suvartojimui reikalinga papildoma generacija poreikiui užtikrinti. Skandinavijoje kainos augo ypatingai sparčiai dėl mažėjančių hidrorezervų, kuriuos vis sparčiau sekina mažėjantis kritulių kiekis ir auganti hidro generacija. Be to, vėjo generacija Švedijoje mažėjo 11 proc., Vokietijoje – 18 proc., todėl Baltijos šalyse augant vartojimui ir mažėjat importui vietinė šiluminių elektrinių gamyba augo 22 proc., o hidroelektrinių – net 40 proc.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad lapkritį į darbą grįžusios šiluminės elektrinės Latvijoje bei Estijoje leido apsirūpinti vietine generacija Baltijos šalyse, tačiau jų savikaina toliau augo. Baltijos šalyse esančiose prekybos aikštelėse dujų kainos išaugo iki 82 Eur/MWh ir beveik pasivijo Europos dujų kainas. Tuo tarpu taršos leidimai taip pat pabrango iki 75 Eur/t CO2.
Lyginant su spalio mėnesiu, lapkritį elektros kainos augo, o tuo pačiu laikotarpiu 2019 bei 2020 metais elektros kainos siekė 41-45 Eur/MWh. Didžiausią įtaką tokiam kainų didėjimui toliau turi brangstančios gamtinės dujos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį pakilo 3 proc. ir siekė 1083 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 9 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per lapkričio mėnesį buvo pagaminta 367 GWh elektros energijos.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė vėjo elektrinės, pagaminusios 41 proc. elektros, šiluminės elektrinės gamino 23 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 27 proc., likusios elektrinės gamino 9 proc. Vėjo elektrinių gamyba išliko panaši kaip ir spalį – 151 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 26 proc. nuo 116 GWh iki 86 GWh. Lapkritį augo tik hidroelektrinių gamybos apimtys, pakilusios nuo 89 GWh iki 95 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 69 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą augo 3 proc. lyginant su spalio duomenimis. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos bei iš trečiųjų šalių buvo panašus ir sudarė maždaug po trečdalį viso importo, o iš Lenkijos importavome tik 3 proc. Tuo tarpu eksportas sumažėjo 12 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (88 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (9 proc.) bei Latviją (4 proc.).
