Vėjo, hidro, Kruonio hidro ir saulės elektrinės kartu sudėjus pagamino 170 GWh elektros energijos, 11 GWh daugiau nei birželį. Daugiausia elektros sugeneravo saulės (44 GWh) ir vėjo (85 GWh) jėgainės. Pastarosios augimas palyginti su birželiu net 39 proc.
Iš viso Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 301 GWh elektros energijos, 29 proc. daugiau nei birželį.
Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 Eur/MWh. Viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vasarą matome didžiausią saulės elektrinių, o liepą Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse galėjome džiaugtis trečdaliu didesne vėjo jėgainių generacija, nuo brangių gamtinių dujų naudojimo elektros gamyboje atsiriboti nepavyko.
„Šiluminės elektrinės atliepė elektros poreikį laikotarpiais, kai buvo maža atsinaujinančių išteklių generacija. Liepą šiluminių elektrinių gamyba augo daugiau 37 proc.“, – teigia jis.
Pasak L.Varanavičiaus, pastarąjį mėnesį dujų kainos buvo itin aukštos dėl Rusijos sprendimų riboti dujų tiekimą į Europą per „Nord Stream 1“ bei kitus dujotiekius. Liepos pradžioje dujų kainos šoktelėjo į viršų dėl Kremliaus veiksmų riboti dujotiekio tiekimą iki 40 proc. jo galimybių ir dėl planuojamo jo remonto. Pasibaigus remonto laikotarpiui pasitvirtino daugelio baimės, jog šis dujotiekis negrįš į darbą pilnu pajėgumu ir liepos pabaigoje rusų sprendimu buvo apribotas iki 20 proc. pajėgumo.
Kaip teigia L.Varanavičius, aukštos dujų kainos, o taip pat ir karščio bangos iššūkių kelia visai Europai.
„Vakarų bei Pietų Europoje stebėjome karščio bangas, dėl kurių buvo ribojamas atominių jėgainių bei hidroelektrinių darbas. Prancūzijoje vidutinė liepos kaina siekė net 400 Eur/MWh dėl apribotų atominių elektrinių darbo“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Praėjusį mėnesį elektros energijos suvartojimas siekė 829 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje išaugo apie 2,7 proc.
Bendras importo srautas sudarė 70 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą didėjo 5 proc., palyginti su birželio duomenimis. Liepą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos 25 proc., o iš Lenkijos importavome apie 14 proc.
Eksportas augo 41 proc. – į Lenkiją 85 proc., į Latviją 15 proc.
