Pakeista tik dalis metodikos
„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigia, kad 2018 metais suderinta trišalė metodika nustato, kiek elektros linijų galios gali būti panaudota Baltijos šalių prekybai su Rusija ir Baltarusija, ir taip pat – kaip šie pralaidumai padalinami tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungčių.
Redakcija suderinta po to, kai Lietuvoje buvo priimtas vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas.
Tačiau, nors metodikoje iš esmės nurodoma, kad tarpvalstybiniai elektros tinklo pralaidumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos po Astravo AE starto yra lygūs 0 ir tokie jie turi būti įtraukti į formulę, kuria vadovaujantis apskaičiuojama viso regiono pralaidumų su trečiosiomis šalimis apimtis, – vis dėlto likusi metodikos dalis, kaip šie apskaičiuoti pralaidumai padalijami tarp šalių, keičiama nebuvo.
„Kitaip tariant, nurodoma, kad keičiasi ne visas dokumentas, o tik viena jo nuostata. Faktiškai tai reiškia, kad nustačius 0 pralaidumą prekyba su Baltarusija nutraukiama ir šių elektros jungčių pralaidumai niekur neperkeliami“, – teigia D.Virbickas.
Tačiau, pasak jo, tame pačiame taisyklių punkte nurodyta, jog Baltijos šalių operatoriai, bendradarbiaudami su šalių reguliuotojais, vertina naujų pralaidumo skaičiavimo taisyklių poreikį.
Bendrovės vadovas taip pat pabrėžia, kad pastaruosius trejus metus trys šalys derino šias taisykles. Tačiau jos nėra ir nebuvo tvirtinamos įpareigojančiais susitarimais. Taisyklės įsigalioja kiekvienoje šalyje atskirai tą akimirką, kai jas patvirtina tos šalies reguliuotojas.
Kompromiso paieškos po Latvijos sprendimo
Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį įpareigojo šios šalies operatorę AST sukurti naują pralaidumų metodiką, perkeliant išnyksiančius pralaidumus tarp Lietuvos ir Baltarusijos ant Latvijos sienos su Rusija. AST tai padarė drauge su „Elering“, tačiau – be Lietuvos.
D.Virbickas atkreipia dėmesį, kad Latvija ir Estija šią metodiką pernai rugsėjį pateikė viešai konsultacijai. Tuomet derybos prasidėjo ne tik techniniu, bet ir politiniu lygiu, į procesą įtraukiant nacionalinius reguliuotojus ir Europos Komisiją (EK). Tarpininkaujant EK buvo sustabdytas Latvijos ir Estijos dvišalis procesas ir priimtas Lietuvos pasiūlymas nevertinti tinklų infrastruktūros tarp Lietuvos ir Baltarusijos, nustatant galimą pralaidumą tarp Latvijos, Estijos ir Rusijos.
„Šiuo metu viešai gausiai aptarinėjamas susitarimas dėl pralaidumų nustatymo atsirado kaip kompromisas. Jis rastas tarp pasiūlytos dvišalės Latvijos ir Estijos metodikos ir dabar galiojančių taisyklių, kurias mūsų kaimynai yra nusprendę pakeisti. Jie tą daryti gali. Nė vienas iš Baltijos šalių reguliuotojų negali būti priverstas priimti kitos šalies interesais grindžiamos pralaidumų metodikos“, – argumentuoja D.Virbickas.
Lietuva pasiekti savo tikslą gali prie derybų stalo
„Litgrid“ vadovo teigimu, nėra teisinių priemonių, kurios priverstų reguliuotoją patvirtinti kitos valstybės interesais pagrįstą metodiką. O atsiradus galimybei pasiekti trišalį politinį susitarimą, Lietuva tik prie derybų stalo galinti užtikrinti, kad baltarusiška elektra nepatektų į jos rinką po Astravo AE starto. Laukimas, kita vertus, lemtų Lietuvai nepalankesnės dvišalės, tai yra, Latvijos-Estijos metodikos priėmimą kaimynėse šalyse.
„Teisiškai priversti kaimynes priimti jiems netinkančių pralaidumų metodikos nuostatų nėra kaip. Europinės institucijos taip pat nepagelbės. Šiuo metu suderėtam kompromisui alternatyva yra ne dabartinės pralaidumų taisyklės, bet dvišalė Latvijos ir Estijos metodika. Tad svarbiausias įrankis, liekantis Lietuvos rankose, yra diplomatija“, – konstatuoja D.Virbickas.
Pasak jo, būtent diplomatija padės siekti ir ilgalaikių tikslų, tai yra, sinchronizuotis su kontinentine Europa ir taip galutinai išspręsti pralaidumų su Rusija ir Baltarusija klausimą, fiziškai atsijungiant nuo iš Maskvos valdomos elektros sistemos ir, atitinkamai, užkertant kelią fiziniams Astravo AE elektros srautams.
Opozicijos raginimai derybininkams nusišalinti
Opozicijos atstovai pirmadienį paragino energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną nusišalinti nuo derybų, kad Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvos teritoriją, antraip jie ketina pradėti rinkti parašus ministro interpeliacijai. Jie taip pat prašo prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo.
Į ministrą kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
Pasak opozicijos atstovų, Lietuvos derybininkai neįgyvendina šalies siekio riboti Astravo AE elektros patekimą į Baltijos ir kitas ES šalis. Konservatorių teigimu, pagal galiojančią metodiką Baltijos šalių rinka solidariai yra apsaugota ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Rusijos elektros patekimo.
Konservatoriai ragina Ž.Vaičiūną siekti ambicingesnio susitarimo, kuriuo visos trys Baltijos šalys nepirktų elektros iš Astravo AE. Tačiau tam priešinasi Latvija, ketinanti pirkti baltarusišką elektrą, nors ir neprieštaraujanti Lietuvos siekiui jos neįsileisti.
Ž.Vaičiūnas tikina, kad jo siūlomas susitarimo projektas jau užtikrina „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimą.
Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo tikintis, kad į derybas dar labiau įsitrauks ir Europos Komisija, ir Užsienio reikalų ministerija, pastarosios vadovui Linui Linkevičiui sukritikavus Ž.Vaičiūno poziciją.
