Praėjusią savaitę Latvijos ir Estijos operatoriai – AST ir „Elering“ – paskelbė dvišalę metodiką prekybai su Rusija, perkeliant prekybą ant Latvijos sienos.
Ji įsigaliotų tuomet, kai Lietuva nutrauktų prekybą elektra su Baltarusija – paleidus Astravo atominę elektrinę.
Kaimynai ruošdami savą metodiką įlindo ir į Lietuvos energetikos daržą – metodikoje vertinama ir Lietuvos infrastruktūra, nors Lietuva draudžia savo tarpsistemines linijas su Baltarusija vertinti prekybai su trečiosiomis šalimis.
„Litgrid“ šiandien tikina, kad prieigos prie lietuviškų linijų Latvija ir Estija negaus ir neturi teisės reikalauti tokios prieigos.
Pati prekyba nesikeistų – pasiūla mažėtų
Pralaidumų metodika yra dokumentas, kuris aprašo technines galimybes vykdyti energijos mainus tarp valstybių.
„Ši gauta metodologija (Latvijos ir Estijos – 15min) apibrėžia, kaip bus nustatomi pralaidumai prekybai su Rusija ant Latvijos ir Rusijos sienos po Baltarusijos AE paleidimo“, – aiškina „Litgrid“.
Lietuva turi itin plačiai su Baltarusija sujungtą elektros perdavimo tinklą, Latvija teturi vieną liniją.
„Litgrid“ paaiškina, kad Lietuva ir po Astravo AE paleidimo prekiaus „NordPool“ biržoje pagal bendrus principus visame Baltijos regione bei ES, nepriklausomai nuo to, kokios bus metodikos.
Tai reiškia, kad dalies linijų netekimas lems mažesnį galimą importą iš trečiųjų šalių.
„Latvijai atidarius sieną prekybai ir nustatant pralaidumą su Rusija, vertinant metodikoje siūlomą principą, prekybos su Rusija apimtis žymiai keistis, lyginant su šios dienos situacija, neturėtų“, – vertina „Litgrid“.
Tačiau tuo atveju kiekis, kuris parduodamas iš Baltarusijos, regiono nebepasiektų.
Kaip tai paveiktų elektros kainą?
„Elektros kaina objektyviai atspindi situaciją organizuotoje bendroje regioninėje elektros rinkoje“, – tepakomentavo „Litgrid“.
Netrukus Suomijoje pradės veikti „Olkiluoto 3“ atominė elektrinė – tai galėtų padidinti elektros pasiūlą regione.
Latviai ir estai nori Lietuvos linijų į Baltarusiją – ką tai reiškia?
Latvijos ir Estijos operatorių metodikos projekte įtraukta ir Lietuvos-Baltarusijos (LT-BY) siena, skaičiuojant galimus pralaidumus – ar tai reiškia, kad kaimynai tikisi prekybai naudotis Lietuvos pajėgumais?
„Šį klausimą Lietuvos operatorius kelia ir Latvijos bei Estijos operatoriams. „Litgrid“ laikosi pozicijos, kad pagrindo įtraukti Lietuvos–Baltarusijos skerspjūvių pralaidumų nustatymo principus dvišalėje Latvijos ir Estijos metodikoje nėra. Tai ne regioninė metodika, tad kitų šalių skerspjūviai neturi būti įtraukiami“, – patikina „Litgrid“.
Bendrovė patikina, kad Latvija ir Estija mūsų pajėgumų nenaudos prekybai.
Dabar galioja metodika, kad prekyba elektra Baltijos šalyse vykdoma tik per Lietuvos sieną ir Lietuvos infrastruktūra, išskyrus Kaliningradą, yra vertinama nustatant pralaidumus tarp Latvijos ir Rusijos.
Ar Latvija ir Estija turi teisinių argumentų?
Latvija ir (ar) Estija neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad Lietuva privalomai atvertų pralaidumus komerciniams elektros energijos mainams tarp Lietuvos ir Baltarusijos, patikina „Litgrid“. Tai grindžiama Sutartimi dėl ES veikimo.
„Kiekviena valstybė narė turi teisę pagal savo diskreciją apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą. Atitinkamai, Lietuva turi neabejotiną diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl šalies energijos balanso ir energijos ar energijos išteklių importo iš trečiųjų šalių sąlygų“, – patikina „Litgrid“.
Nacionalinio ir energetinio saugumo bei aplinkos apsaugos tikslais ribojamas nesaugių energijos išteklių – tiek vidaus, tiek išorės – naudojimas, anot bendrovės, yra visiškai pagrįsta ir teisėta praktika, grindžiama esminiais ES energetikos teisės principais.
Ar negali atsitikti taip, kaip su Rengės ruožu, kurį Lietuvai tenka atstatyti?
Nustačius nulinį pralaidumą komerciniams elektros energijos mainams tarp Lietuvos ir Baltarusijos, nebus pažeisti nei ES, nei Lietuvos nacionalinės teisės reikalavimai, įsitikinęs „Litgrid“.
„ES energetikos teisė nenustato valstybei narei prievolės priimti elektros energijos ar energijos išteklių iš trečiųjų šalių importą, jei tai neatitinka valstybės narės nacionalinėje teisėje įtvirtintų energetikos politikos priemonių, kuriomis realizuojami šalies energijos balanso ir bendrosios energijos tiekimo struktūros prioritetai. Be to, ES energetikos teisė nereglamentuoja santykių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, išskyrus išimtinius atvejus“, – teigiama komentare.
Elektros energijos, pagamintos nesaugioje Astravo AE, importo į Lietuvą ribojimas yra sąlygojamas valstybės nacionalinio ir energetinio saugumo bei aplinkos apsaugos poreikių ir atitinkamų valstybės strateginių tikslų. Bet kokie veiksmai įgyvendinant įstatymų leidėjo nustatytą pareigą nulinio pralaidumo nustatymui yra ir bus grindžiami bendruoju valstybės ekonominiu interesu.
„Nulinio pralaidumo komerciniams elektros energijos mainams tarp Lietuvos ir Baltarusijos nustatymas negali būti lyginamas su „Lietuvos geležinkelių“ veiksmais 2008 m., išardant geležinkelio ruožą Bugeniai–Rengė. Šiuos veiksmus, kaip konstatavo EK, lėmė siekis riboti konkurenciją krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, t.y. „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai buvo grindžiami ne bendruoju valstybės ekonominiu interesu, bet bendrovės komerciniais interesais“, – paaiškina „Litgrid“.
Kas atsitiks, jei operatoriams dėl metodikų nepavyks susitarti?
„Lietuvos perdavimo sistemos operatorius pateikė regioninės Baltijos šalių su III šalimis pralaidumų nustatymo metodikos projektą Baltijos šalių operatoriams svarstymui. Tačiau visas perdavimo sistemos metodikas tvirtina nacionalinės reguliavimo tarnybos, Lietuvos atveju – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Todėl operatoriams nesusitarus dėl bendros regioninės metodikos, tolesnius klausimus dėl derinimo turėtų perimti VERT bei Latvijos ir Estijos reguliuotojai“, – paaiškina „Litgrid“.
Bendrovė paaiškina, kad siekia sutarimo su regioniniais partneriais, tikslas – nuoseklus bendradarbiavimas.
Ar Latvijoje suprekiauta elektra galės patekti į Lietuvą ir kokiais būdais?
„Tarp valstybių energijos srautus skirsto birža, nes rinkos dalyviai parduoda elektros energiją savo šalies prekybos zonoje, todėl negalime teigti, kad rusiška elektra galės tiesiogiai patekti į Lietuvos prekybos zoną. Tačiau žvelgiant plačiau – gali patekti į ES rinką, kuri yra bendra, todėl įtaka yra visiems dalyvaujantiems ES rinkoje“, – paaiškina „Litgrid“.
Ką Lietuva įsipareigojo Kaliningradui po sinchronizacijos?
Šiemet birželį Baltijos šalys pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizacijos projekto.
Be kitų susitarimų, šalys sutarė baigiant techninį desinchronizacijos susitarimą su Rusijos ir Baltarusijos sistemų operatoriais, „nustatyti reikiamas priemones, jei tokių yra, kad būtų užtikrintas nuolatinis Kaliningrado srities elektros sistemos saugumas ir reikalingos sisteminės paslaugos tuo scenarijumi, kai jokių tarpvalstybinių prekybos srautų nebebūtų“.
15min pasiteiravo, ką tai reiškia – ar visiškai ketinama nutraukti prekybą elektra su Kaliningradu, ir ką reiškia tokie prisiimti įsipareigojimai užtikrinti saugumą.
„Nuolatinės srovės įrenginių, skirtų prekybai su Rusija ir Baltarusija, Baltijos šalys šiuo metu statyti neplanuoja. Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, visos esamos kintamos srovės linijos tarp Baltijos ir Rusijos bei Baltarusijos turės būti fiziškai atjungtos, todėl prekybai vykdyti nebus fizinių galimybių.
Baltijos šalys siekia įgyvendinti sinchronizaciją užsitikrinant savo elektros energetikos sistemų patikimą ir saugų darbą be trečiųjų šalių, t.y. Rusijos ir Baltarusijos pagalbos. Rusija ir Baltarusija nėra identifikavusios, kad reikalinga užtikrinti Kaliningrado saugumą su Baltijos šalių pagalba, todėl šiuo metu nėra planuojama jokių papildomų priemonių Kaliningrado saugumo užtikrinimui“, – teigiama „Litgrid“ komentare.
Lietuvos pozicija dėl Astravo AE
- Lietuvos nuosekliai laikosi ir laikysis pozicijos, kad vos 20 km nuo išorinės ES sienos statoma Astravo AE nėra saugi, nes statoma neatsižvelgiant į tarptautinių ekspertų rekomendacijas. Tai reiškia, kad incidento atveju, tai turėtų itin rimtas pasekmes ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims.
- Todėl Lietuva yra aiškiai pasakiusi, kad nepirks nesaugioje AEI pagamintos elektros. Tam yra priimtas „Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“ įstatymas. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
- Tai reiškia, kad vadovaujantis galiojančia metodika, pradėjus gaminti elektros energiją Astravo AE, „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Todėl, kaip rinkos dalyviai buvo informuoti iš anksto, komercinis importas iš Baltarusijos nevyks ir jokia elektros energija iš nesaugios Astravo AE nebus prekiaujama Lietuvoje.
- „Litgrid“ pateikė regioninę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, kurioje siūlo Latvijai, turinčiai tik vieną liniją su Rusija, nevykdyti prekybos dėl tiekimo saugumo – nes atsijungus vienintelei linijai, importui iš Rusijos užtikrinti turėtų būti naudojama kitų šalių infrastruktūra. Tai neigiamai paveiktų kitų šalių patikimumą ir mažintų pralaidumus, skirtus vidinei ES prekybai dienos metu.
