Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle vėjo elektrinėms rezervuota 431 MW galia, saulės elektrinėms – 114 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 146 MW galia.
Iš viso per pirmuosius du šių metų ciklus operatorė sulaukė 103 prašymų prijungti 9691 MW galios įrenginių. Po pirmojo ciklo „Litgrid“ rezervavo 2945 MW galią 35 naujiems projektams, prašymus sudaryti ketinimų protokolus pateikė 34 projektų vystytojai, planuojantys 2839 MW galios projektus.
„Šiuo metu jau esame pradėję ir naują elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą, vystytojai toliau gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams. Ypač raginame atkreipti dėmesį į kaupimo įrenginius. Saulės ir vėjo elektros gamyba nėra pastovi, todėl siekiant, kad atsinaujinančios energetikos proveržis sėkmingai tęstųsi, tiek sistemos balansavime, tiek mažinant kainų skirtumus elektros rinkoje bus reikalingi energijos kaupikliai.
Baltijos šalių operatoriai skaičiuoja, kad po 2025 m. pradžioje įvyksiančios sinchronizacijos su kontinentine Europa, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reikės užtikrinti apie 1,5 GW balansavimo pajėgumų – baterijų sistemos taptų šios naujos rinkos pagrindu. Norintys pasinaudoti šia atsiversiančia galimybe, turėtų suskubti jai ruoštis“, – sako „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą.
Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 40 mėnesių. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines, ir, jei projekto galia viršija 50 MW, atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki antrojo ciklo pabaigos, yra priskiriami trečiajam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki gruodžio 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki lapkričio 6 dienos.
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2162 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3580 MW saulės ir 1756 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
