„Dėl vis didėjančio sostinės ir jos apylinkių gyventojų skaičiaus, augančio elektros energijos poreikio bei artėjančios sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais formuojame elektros perdavimo žiedą aplink Vilnių. Šį žiedą sudarys Elektrėnuose, Trakų Vokėje ir Nemenčinėje esančios Lietuvos elektrinės, Vilniaus ir Neries pastotės bei jas jungiančios linijos.
Naujoji linija Vilnius–Neris yra viena iš kertinių šio mazgo dalių. Po sinchronizacijos atjungus linijas su Baltarusija, Vilnius–Neris užtikrins elektros tinklo patikimumą regiono gyventojams, taip pat prisidės prie visos šalies elektros energijos sistemos saugumo“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Operatorė naujosios oro linijos statybas leidžiančius dokumentus gavo liepos 28 dieną.
Elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos metu bus nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungs su esama linija Vilnius–Molodečno. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje bus rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius–Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje.
Naujoji elektros perdavimo linija Vilnius–Neris kartu su jau esančiomis 330 kV linijomis Lietuvos elektrinė–Vilnius, Lietuvos elektrinė–Neris aplink sostinę sukurs 330 kV elektros perdavimo linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione.
Vilniaus energetiniame žiede taip pat rekonstruojama Neries transformatorių pastotė, joje ruošiami pamatai sinchroninio kompensatoriaus stočiai įrengti.
2025–2031 m. planuojama statyti naują 330 kV Vilnios transformatorių pastotę. Ji sumažintų Vilniaus ir Neries transformatorių pastočių apkrovimus, užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą, padidintų elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus mieste.
Vilnius–Neris oro linijos statybos pabaiga numatyta 2025 metais.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 7 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, Lietuvos izoliuoto darbo bandymas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.
