Energetikos ministras sako, kad eksperimentinė baterija – pirmasis toks projektas regione, jis svarbus tolesnei šalies energetinei nepriklausomybei, tinklų sinchronizavimui su Europa.
„Tai pirmoji baterija, kuri padės mums geriau išmokti valdyti savo tinklą, stabilizuoti dažnį, valdyti įtampas ir kitus techninius parametrus. Taip pat šita baterija leis mums įgyti reikiamos patirties“, – Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje pirmadienį sakė Dainius Kreivys.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigė, kad baterija testuos kaip veikia sistema, ji atvers kelią didesniems projektams – tarp jų ir minėtam 200 MW kaupiklių sprendiniui.
„Jos darbas bus testuoti ją, kaip veikia sistema, kaip vėliau mes galėsime integruoti visus kitus dalykus, didesnes baterijas (...) Mokslininkams bus nemažai peno apmastymams, ir mums kaip energetikams labai gera treniruotė. Ir tai yra tik įžanga į ateities energetiką“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, baterija bus testuojama nuolat, o norint, šį projektą galima plėsti.
Operatorė yra skelbusi, kad eksperimentinė baterija padės išbandyti tokių įrenginių galimybes valdant sistemos dažnį ir užtikrinant patikimą perdavimo tinklo veikimą.
„Baterijos tik dabar pradedamos statyti daugelyje Europos šalių. Tai yra mūsų pirmasis projektas, kuris nušviečia kelią didžiajam projektui. (...) Mes kartu su šiuo projektu kuriame ne tik energetinę nepriklausomybę, bet kuriame ateitį, nes baterijos kaip stabilizavimo šaltinis bus labai svarbu integruojant atsinaujinančią energetiką“, – kalbėjo D. Kreivys.
Baterijų įrangos tiekėja – kompanijų „Siemens“ ir AES valdoma elektrotechninės įrangos bendrovė „Fluence“, kurios pagrindinė būstinė yra JAV.
„Litgrid“ su Kauno rajono statybos įmone „Stiemo“ 2019-ųjų gruodį pasirašė baterijos įrengimo sutartį. Projekto vertė siekia beveik 1,388 mln. eurų. Jos galia siekia 1 MW, talpa – 1 megavatvalandę (MWh). Baterija prijungta prie 110 kilovoltų (kV) tinklo.
Unikalus nuolatinis eksperimentas
„Fluence“ vyresnysis viceprezidentas ir bendrovės Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono vadovas Paulas McCuskeris (Polas Makuskeris) teigė, kad tokių baterijų tarnavimo laikas įprastai siekia 15-20 metų ar daugiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
„Litgrid“ Inovacijų vadovas Audrius Baranauskas teigė, jog eksperimentinė baterija leis išbandyti įvairias kaupimo technologijų panaudojimo galimybes perdavimo tinklo reikmėms – dažnio, galios, įtampos valdymui.
„Išbandę sintetinės inercijos funkciją (reikiamo inercijos lygio palaikymo – BNS) mes paruošime pagrindą tokių baterijų atsiradimui Lietuvoje“, – kalbėjo A.Baranauskas.
Eksperimentinė baterija galėtų vieną valandą aprūpinti elektra apie 100 tipinių gyvenamųjų namų, arba daugiau kaip 300 butų su 3 kW įvadu.
„Šita konkreti megavato galios baterijos sistema yra vienos valandos sprendinys – tai yra, vieną valandą mes galime tiekti vieną megavatą. Ta (baterija), kuri bus 200 (MW), ji lygiai taip pat bus vienos valandos sprendinys“, – aiškino A.Baranauskas.
„Fluence“ Vidurio Europos rinkos direktorius Jensas Kistneris sakė, kad tai unikalus projektas ne tik Baltijos šalių, bet ir Europos mastu.
„Tai viena pirmųjų baterijų, kurias naudoja perdavimo sistemos operatoriai (...) Ir, atskirai pažymint, sintetinė inercija – tai viena iš pirmųjų baterijų ir tikimės, kad ateityje bus didelė paklausa sintetinei inercijai“, – BNS sakė J.Kistneris.
Lietuvos ambicijos neapsiribos 200 MW
D.Kreivys teigia, kad Lietuva neapsiribos 200 megavatų baterijomis.
„Mes manome, kad ateityje tikrai turėsime didesnes baterijas, nei 200 (MW). Du šimtai yra pirmasis etapas, nes toliau plečiant atsinaujinančią energetiką, statant jūros vėjo parkus, plečiant parkus sausumoje, integruojant vis daugiau saulės baterijų, tikrai, šios ir ateinančios 200 megavatų baterijos tikrai neužteks“, – sakė D.Kreivys.
„Litgrid“ pagrindinei akcininkei, įmonių grupei „Epso-G“ priklausanti bendrovė „Energy Cells“ iki 2022 metų spalio Lietuvoje planuoja įrengti keturių energijos kaupimo įrenginių sistemą, kurių bendra suminė galia sieks mažiausiai 200 MW, o talpa bent 200 MWh. Projekto vertė siekia apie 100 mln. eurų.
Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Šiaulių pastotėse įrengta sistema bus avarinis galios rezervas užtikrinant patikimą ir stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizavimo su žemynine Europos tinklais arba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu, teigia „Litgrid“.
Ateityje sistema pasitarnaus augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai.
Vienas iš tų 50 MW ir 50 MWh kaupiklių stovės Vilniaus transformatorių pastotėje, kur veikia ir eksperimentinė baterija.
