„Lietuva turi ambicingą tikslą – 2050 metų visą šaliai reikalingą elektrą pasigamini iš atsinaujinančių išteklių. Vėjo elektros gamyba jūroje – svarbi šio tikslo dalis. Per artimiausią dešimtmetį planuojama Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių, tai daugiau, nei visos dabar Lietuvoje veikiančios sausumos vėjo elektrinės“, – pranešime žiniasklaidai sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, šiems naujiems pajėgumams integruoti reikalingas atsakingas pasiruošimas, todėl ketinama ypač didelį dėmesį skirti analizei ir planams, siekiant įvertinti, kokia pastočių ir linijų infrastruktūra bus reikalinga.
Praėjusią savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktai, kurie numato, kad, kaip ir kitose ES šalyse, perdavimo sistemos operatorius bus atsakingas už infrastruktūros, skirtos vėjo gamybos jūroje integravimui į Lietuvos elektros sistemą, paruošimą. Pasiruošimo darbų imamasi jau dabar, siekiant įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus.
Numatoma 2021 metais atlikti jūrinio vėjo integracijos įgyvendinimo studiją ir priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo, 2022 metais – elektros perdavimo linijos trasos studiją, 2023 metais – jūros dugno tyrimą ir parengti technines specifikacijas rangos darbų pirkimui bei teritorijų planavimo dokumentus.
Visiems parengiamiesiems darbams atlikti bus reikalingi 6 mln. eurų. Dalis finansavimo 2021 metais numatomiems darbams – 0,367 mln. eurų – yra skirta iš Ateities ekonomikos DNR plano, kuriam praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė, vėlesni etapai būtų finansuojami ES lėšomis.
Vyriausybė šiemet birželį priėmė sprendimą, pagal kurį beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 metų numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio.
Įstatymų pataisos, reikalingos toliau plėtoti projektus, šiuo metu svarstomos Seime.
Į Lietuvos elektros energetikos sistemą integruoti šį pajėgumą leidžia Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, kadangi planuojant dirbti vienu dažniu su Lenkija, Vokietija ir kitomis Europos šalimis kuriama nauja infrastruktūra: jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklas bei įrengiami sinchroniniai kompensatoriai.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Be Lietuvos, vėjo elektrinių parkus jūroje planuoja Lenkija, Latvija ir Estija, juos jau eksploatuoja Vokietija, Danija ir kitos šalys.
