Prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 2,9 GW, vėjo – 3,8 GW, taip pat vystytojai planuoja įrengti beveik 0,8 GW galios elektros energijos kaupimo įrenginių.
„Pateikti prašymai nėra galutiniai sprendimai – vystytojai gali apsispręsti neinvestuoti, taip pat bus atvejų, kur toje pačioje vietoje nori jungtis daugiau parkų, nei galėsime priimti. Tačiau tuo pačiu tai ir nėra riba – mūsų interaktyviame AEI elektrinių prijungimo žemėlapyje išlieka dideli laisvų pralaidumų kiekiai ir prašymus toliau priimame“, – pranešime teigė „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
„Litgrid“ skelbia šiuo metu vertinanti prašymus, o gamintojų, kuriems bus suteikti tinklo pralaidumai, sąrašą ketinama paskelbti birželį.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą VERT patvirtino kovo 7 dieną, o atsinaujinančių energijos išteklių vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.
Pasak „Litgrid“ šiuo metu visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, Lietuvoje yra 1,6 gigavato (GW) ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti bent 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų.
