Balandžio 11 - 17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, augo 67 proc. ir siekė 109,3 Eur/MWh. Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje augo šiek tiek mažiau ir atitinkamai siekė 107,4 Eur/MWh bei 106,6 Eur/MWh.
„Balandžio antrą savaitę elektros kainos Baltijos šalyse ir kaimyninėse zonose ženkliai augo. Mėnesio pradžioje Lietuvoje vyravusi didelė vėjo generacija praėjusią savaitę susitraukė net dviem trečdaliais. Įprastai stipriai mažėjant vėjo generacijai ją keičia brangių šiluminių elektrinių gamyba, tačiau šį kartą ją pakeitėme elektros importu iš Latvijos. Atėjus pavasariui Latvijos hidroelektrinės pagamina vis daugiau elektros energijos ir praėjusią savaitę generavo daugiausiai nuo pat 2021 m. balandžio. Taip pat praėjusią savaitę šylant orui bei arėjant Velykų savaitgaliui, Lietuvoje bei Latvijoje smarkiai krito elektros suvartojimas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 233 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 44 proc., o vietos elektrinės užtikrino tik ketvirtadalį šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 58 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 23 proc., hidroelektrinės 25 proc., saulės elektrinės 12 proc., o kitos elektrinės – 8 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Labiausiai mažėjo vėjo jėgainių generacija, ji sumažėjo 67 proc. ir siekė 18 GWh, taip pat 38 proc. mažėjo šiluminių bei 53 proc. kitų elektrinių gamyba. Praėjusią savaitę hidorelektrinių gamyba augo apie 20 proc., saulės jėgainių generacija šoktelėjo apie 80 proc., jos pagamino apie 7 GWh.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 76 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 18 proc., iki 257 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 10 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 35 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 55 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 1 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 17 proc., iki 73 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį likęs 1 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 90 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 77 proc. Lietuvos kryptimi.
