Pasak jo, šiuo metu Baltarusijos jėgainės elektra prekiaujama Latvijos prekybos zonoje, ir būtent tai yra problemos esmė – anot R. Masiulio, jeigu į Lietuvą tekėtų tik fizinis elektros srautas, tai „gal nebūtų tokia didelė bėda“.
„Bet problema yra, kad nebūtų už ją (elektrą – BNS) mokama ir kad nebūtų finansuojama atominės elektrinės veikla. Tai šitą galima sutarti ir čia yra tikrai didelė užduotis, dirbant kartu su latviais ir estais, įtikinti keisti metodikas, kad ta elektra nepatektų. Bet tai yra labai sudėtingas tiek techninis, tiek ir politinis klausimas“, – LRT radijui pirmadienį sakė R.Masiulis.
Jis pabrėžė, kad jei Latvija nepirktų baltarusiškos elektros, ji nebūtų naudojama ir Lietuvoje.
„Ji neturėtų būti perkama Latvijos biržoje, nes Lietuvoje prekyba yra uždaryta baltarusiška elektra, pas mus tiesiog negali ji būti. (...) Tai dabar prekyba vyksta Latvijos biržoje – jeigu toje biržoje ji būtų neperkama, tai tada ji ir nebūtų naudojama čia“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
„Litgrid“ generalinis direktorius teigė, kad baltarusiškos elektros importo problema išnyks tik tuomet, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys sinchronizuos tinklus su žemynine Europa ir atsijungs nuo posovietinio BRELL žiedo, kuriame yra ir Baltarusija.
„Situacija susidaro dėl to, kad mes turime jungtis su Baltarusija. O jeigu kažkas kitose rinkose perka šią elektrą, tai per tas jungtis ji teka (...) Kol sinchronizacija neįvyko, tol ta elektra vienaip ar kitaip tekės“, – aiškino R.Masiulis.
R.Masiulis pradėjo vadovauti „Litgrid“ praėjusį pirmadienį. BNS jis yra sakęs, kad pagrindiniai jo darbai yra sinchronizavimas, su Astravo AE susijusios problemos ir pasiruošimas prijungti prie tinklų daugiau iš vėjo ir saulės pagamintos energijos pajėgumų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys skelbė, jog Astravo AE elektra Rygos biržoje nuperkama kaip rusiška ir patenka į Lietuvą. Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitembergas, pasak D.Kreivio, pažadėjo įvertinti pateiktus duomenis.
Vėliau Latvijos Ekonomikos ministerija BNS komentavo, kad Rusiškos elektros importas į Latviją sausį išaugo ne dėl komercinę gamybą pradėjusios Astravo AE, o dėl oro sąlygų. Pasak jos, elektra, kuri importuojama į šalį ir vėliau eksportuojama į Lietuvą, yra pagaminama Rusijoje.
Latvija taip pat sako esanti atvira „konstruktyvioms ir pragmatiškoms deryboms“ bei laukianti Lietuvos pasiūlymų dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
D.Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, teigė, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują metodiką.
