Po pirmojo prašymų teikimo ciklo, trukusio nuo kovo 13 iki birželio 6 d., „Litgrid“ iš viso rezervavo 2945 MW galią 35 naujiems projektams. Atsiliepdami į operatorės pasiūlymus, vystytojai pateikė 34 prašymus dėl ketinimų protokolų pasirašymo. Bendra šių projektų leistina generuoti galia sudaro 2839 MW: vėjo elektrinėms rezervuota 1244 MW galia, saulės elektrinėms – 821 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 775 MW galia. Iš jų 1040 MW sudaro naujos hibridinės elektrinės (tame pačiame taške prie tinklo prijungtos saulės ir vėjo elektrinės) ir esamų elektrinių išplėtimas į hibridines.
Papildomai vienas vystytojas pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolą dėl dar 152 MW galios hibridinės elektrinės su kaupikliu, kuriai būtų reikalinga tinklo plėtra, į tai investuojant pačiam vystytojui.
„Po ketinimų protokolų pasirašymo, vystytojai turės savo įsipareigojimus patvirtinti sumokėdami finansinį garantą. Priklausomai nuo projektų pobūdžio, šis procesas užtruks iki poros mėnesių, nes didesni projektai turės būti įvertinti pagal nacionalinio saugumo kriterijus. Tačiau netrukus visi šie projektai galės keliauti į projektavimo etapą. Tai, kad beveik visi atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai, kuriems rezervavome tinklo pajėgumus, prisiima įsipareigojimus, priimame kaip labai pozityvų signalą“, – teigia „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Pasak jo, „Litgrid“ šiuo metu jau pradėjo ir antrąjį elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą, vystytojai toliau gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams.
„Turėdami omenyje, kad jau esame rezervavę daugiau nei 10 GW galios saulės ir vėjo elektrinėms, raginame vystytojus ypač atkreipti dėmesį į kaupimo įrenginius. Kadangi saulės ir vėjo elektros gamyba nėra pastovi, siekiant, kad atsinaujinančios energetikos proveržis sėkmingai tęstųsi, tiek sistemos balansavime, tiek mažinant kainų skirtumus elektros rinkoje reikalingi energijos kaupikliai“, – sako I. Junevičius.
Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupinio įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 36 mėnesius. Ketinimų protokolas įsigalioja vystytojams sumokėjus finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines, ir, jei projekto galia viršija 50 MW, atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.
Iš viso per pirmąjį ciklą operatorė sulaukė 88 prašymų prijungti 9000 MW galios įrenginių. Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki pirmojo ciklo pabaigos, yra priskiriami antrajam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki rugsėjo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki rugpjūčio 6 dienos.
Proveržį nulėmė naujas reguliavimas
Valstybinei energetikos reguliavimo taryba (VERT) kovo 7 d. patvirtino „Litgrid“ parengtą Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, o AEI vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.
Tuo pačiu rinkai pristatytas naujas interaktyvus 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapis, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus.
Naujame apraše numatyti svarbūs pokyčiai AEI plėtrai: nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.
Pagal nuo šių metų vasario galiojančią tvarką, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
Rinkos potencialas
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1932 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3741 MW saulės ir 2185 MW vėjo leistinos generuoti galios (įskaičiuojant bandomąją eksploataciją). Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai vykdomi šiais metais.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Šie skaičiai nėra galutiniai – sėkmingai vystant kaupimo įrenginius ir augant vartojimui, rinkos poreikis taip pat didės.
