Paskutinis žiedas
Atvykus į Alytaus transformatorinę mus pasitinka rangovai iš „A.Žilinskio ir ko“ UAB, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ ir „LitPol Link“ atstovai. Iš transformatorinės sklinda žiogų svirpimą primenantis ūžesys, kurį skleidžia laidais tekanti elektros energija.
Artūras Vilimas |
Elektros perdavimo kelias eis nuo Alytaus iki Elko miesto Lenkijoje, jį žymės maždaug kas 300 metrų vienas nuo kito pastatyti elektros stulpai. Lietuvos teritorijoje bus apie trečdalis elektros linijos. Dabar vyksta projekto parengiamieji darbai, o rangos darbus planuojama pradėti pavasarį.
Dirbti sudėtinga, nes šalia yra daug jau veikiančių įrenginių, reikia kabelius tiesti ten, kur yra kitų veikiančių kabelių, didelė rizika, – sako A.Daškevičius.
„Projektas sudėtingas. Jo įgyvendinimui reikia daug laiko, nes tarpsisteminės jungtys liečia dvi šalis – sako „LitPol Link“ generalinis direktorius Artūras Vilimas. – Reikia pastatyti nuolatinės srovės intarpą, kuris yra unikalus įrenginys. Jis leis sujungti skirtingus elektros dažnius ir įtampas Lietuvos ir Lenkijos teritorijose.“
Nuolatinės srovės intarpas – sudėtingiausias jungties elementas, vien jo kaina sieks 288 mln. litų. Nuolatinės srovės intarpą statys pasaulinė energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB.
„LitPol Link“ turėtų būti paskutinis žiedas, sujungsiantis Baltijos valstybes su kontinentinės Europos elektros tinklais, kuris, kartu su Lietuvos – Švedijos elektros jungtimi „NordBalt“, leis elektros energija prekiauti su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalimis.
2015 m. pabaigoje „LitPol Link“ galia sieks 500 megavatų, o antrojo etapo metu, kurį tikimasi baigti iki 2020 m., galia bus padidinta iki tūkstančio megavatų. Pirmojo etapo darbai kainuos apie 400 mln. litų, antrojo – 380 mln. litų. Viso projekto vertė – apie 1,28 mlrd. litų. Iš jų daugiau nei 200 mln. litų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.
Rizikingas darbas
Alytaus transformatorinėje bus statoma ir nauja 330 kilovoltų (kV) galios pastotė, ją pastačius senoji bus nugriauta. Konkursą naujosios pastotės statyboms ir skirstyklos rekonstrukcijos ir išplėtimo darbams laimėjo elektros įrenginių projektavimo ir statybos įmonė „A.Žilinskio ir ko“, kuri atliks darbus už beveik 44 mln. litų.
„A.Žilinskio ir ko“ jau yra laimėjusi tris konkursus, ji taip pat atlieka ir Alytaus pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukciją
Bendrovės rinkodaros vadovas Aurelijus Daškevičius atvirauja – projekto darbus pabaigti laiku bus nelengva: „Mes turime padaryti darbus per trumpą laiką – iki kitų metų rudens. Dirbti sudėtinga, nes šalia yra daug jau veikiančių įrenginių, reikia kabelius tiesti ten, kur yra kitų veikiančių kabelių, didelė rizika.“
Per artimiausias keletą savaičių turėtų būti paskelbti konkurso rezultatai ir 400 kV oro linijos statyboms, konkurse taip pat dalyvauja „A.Žilinskio ir ko“.
Kompensacijų neužtenka
Lietuvą ir Lenkiją sujungsianti elektros linija galėtų būti ir trumpesnė nei 163 kilometrai, tačiau tiesiai nutiesti liniją trukdo įvairūs objektai ir maždaug 500 privačių sklypų – ne visi gyventojai džiugiai pasitinka žinią, kad jų žemėje bus vykdomi darbai.
Mindaugas Mikalčius |
Ne visi gyventojai džiugiai pasitinka žinią, kad jų žemėje bus vykdomi darbai.
„Virš 80 proc. gyventojų sutiko, o su dalimi nepavyko susitarti dėl įvairiausių priežasčių. Viena pagrindinių – žmonės emigravę ir sklypuose niekas negyvena, kiti nesusitvarkę sklypų dokumentų, kita dalis nesusitvarkę dokumentų dėl paveldėjimo, – pasakoja „Litgrid“ projektų planavimo skyriaus vadovas Mindaugas Mikalčius. – Teismai kilo dėl dešimties sklypų. Su penkiais pavyko sutarti, vieną bylą laimėjome, dar 4 ginčai išnagrinėti, laukiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.“
Statant elektros perdavimo linijas, skirtingai nei tiesiant kelius ar geležinkelį, žemė nėra paimama iš savininkų, tačiau tariamasi dėl linijai reikalingos teritorijos servituto nustatymo. Servituto nustatymo sutartis reiškia, kad žemė ir toliau priklauso tam pačiam savininkui, tačiau savininkas sutinka, kad per ją bus nutiesta elektros perdavimo linija.
Gyventojams, per kurių sklypus eina elektros linija, mokamos kompensacijos, kurios priklauso nuo žemės sklypo dydžio, vertės, žemės derlingumo ir kitų dalykų. Geranoriškai pasirašiusiems sutartį mokama 30 proc. didesnė kompensacija.
Iš viso maždaug 400 sklypų savininkų jau sumokėta 4 mln. litų kompensacijų.
Lenkijos teritorijoje iš pradžių linijos tiesimui pritarė 79 proc. gyventojų.
Bendras „LitPol Link“ linijos ilgis – 163 kilometrai. Lietuvoje linija tęsiasi apie 52 kilometrus per Alytaus ir Lazdijų rajonus. Lenkijos teritorijoje 112 km tęsis per Palenkės ir Varmijos – Mozūrijos vaivadijas. Lietuvos teritorijoje bus pastatyta apie 150 atramų, Lenkijoje – 300. Vidutinis atstumas tarp atramų bus 320 metrų, o atramų aukštis sieks apie 50 metrų.
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis yra vienas iš strateginių Lietuvos energetikos projektų. Tarpsisteminė jungtis sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai.