JAV pirmasis SGD eksportuojantis terminalas anksčiausiai pradės veikti kitų metų pabaigoje. Tačiau dėl dujų eksporto jau yra sudaryti ilgalaikiai kontraktai su Azija, o Ukraina, kaip ir daugelis Europos valstybių, esančių po Kremliaus batu, neturi SGD priėmimui reikalingų terminalų.
JAV nėra įsipareigojusi paremti Europos energetikos sektoriaus vien dėl to, kad žemynas, ilgą laiką koncentravęsis ties klimato kaita, o ne energetikos sektoriaus saugumu, įstūmė save į dabartinę keblią situaciją.
Tiek Europos, tiek JAV transporto sektorius yra labai priklausomas nuo naftos, tačiau, kalbant apie elektros generaciją, matomi ryškūs skirtumai regionuose. JAV yra turtinga anglies ir gamtinių dujų, joje yra ketvirtadalis pasaulio atominių elektrinių, todėl valstybė gali pasigaminti visą sau reikalingą elektros kiekį.
Tuo metu Europoje energijos gamyba yra labai priklausoma nuo importuotų resursų, daugiausia – rusiškų gamtinių dujų. Priežastis – ne gamtinių išteklių trūkumas. Europoje yra didžiuliai anglies klodai, reikšmingas skalūninių angliavandenilių kiekis (maždaug 50 metų importo iš Rusijos į Europą vertės), taip pat žemyne yra trečdalis viso pasaulio branduolinių reaktorių. Šių trijų išteklių – anglies, dujų ir atominės energetikos – panaudojimas galėjo lemti, kad Europa visą reikalingą energiją pasigamintų pati, tačiau Europa „ne“ tarė visiems trims.
Atsisakydama trijų svarbių šaltinių (saulė ir vėjas nėra pakankami pakeisti kietąjį kurą ir branduolinę energetiką), lunatikuojanti Europa įkliuvo į stipriai gniaužiančius priklausomybės nuo Vladimiro Putino dujų spąstus.
Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, Europos Sąjunga liepė taip sumažinti anglies dvideginio išmetimus, kad anglies panaudoti yra beveik neįmanoma.
Europa su Vokietija priešaky kovoja su atomine energetika, nepaisant to, kad branduoliniai reaktoriai neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Vietinė gamtinių dujų gavyba taip pat susiduria su iššūkiais. Hidraulinis ardymas, paskatinęs skalūnų revoliuciją JAV, galėtų sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos, bet yra uždraustas Prancūzijoje, o Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje susiduria su dideliu visuomenės pasipriešinimu dėl galimos vandens taršos.
Atsisakydama trijų svarbių šaltinių (saulė ir vėjas nėra pakankami pakeisti kietąjį kurą ir branduolinę energetiką), lunatikuojanti Europa įkliuvo į stipriai gniaužiančius priklausomybės nuo Vladimiro Putino dujų spąstus.
Europa taip pat šiek tiek kalta dėl to, kad didžiausi pasaulio gamtinių dujų telkiniai Kaspijos jūroje yra vis dar neprijungti prie Europos rinkos. Nepaisant ilgų derybų, Europa vis dar nėra apsisprendusi dėl geriausio dujotiekio maršruto iš Azerbaidžano ir Turkmėnistano į Europą.
Europa taip pat nesugebėjo sumažinti savo priklausomybės nuo dujų koridoriaus, einančio per Ukrainą. Ukrainos politikos nestabilumas, korupcija, įtempti santykiai su Rusija ir didelės skolos valstybę paverčia itin nepatikima šalimi tranzitui. Nepaisant to, beveik penktadalis Europos dujų importo keliauja per Ukrainą.
Ukrainos politikos nestabilumas, korupcija, įtempti santykiai su Rusija ir didelės skolos valstybę paverčia itin nepatikima šalimi tranzitui. Nepaisant to, beveik penktadalis Europos dujų importo keliauja per Ukrainą.
Be „Nord Stream“, Europai nepavyko išvystyti nė vieno dujotiekio projekto, kuris leistų gamtinėms dujoms judėti iš Rusijos, aplenkiant Ukrainą.
Pavyzdžiui, „South Stream“ dujotiekis, kuriuo per metus galėtų keliauti 60 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos per Juodąją jūrą į Bulgariją, Serbiją, Vengriją, Slovėniją, Austriją, Italiją ir pan., buvo atmestas Europos Sąjungos ir projektas neseniai įstrigo.
Europa, rašo „Natural Gas Europe“, pati save įstūmė į tokią keblią situaciją. Polinkis į žaliąją energetiką lėmė elektros kainų šoktelėjimą, elektra kai kur virto prabangos preke. Šiandien apie 17 proc. vokiečių namų ūkių kenčia energetinį skurdą dėl agresyvios aplinkosaugos politikos.
Išsamų „Natural Gas Europe“ straipsnį šia tema galite rasti čia anglų kalba.
