„Lietuva išdrįso pirmoji tai padaryti. Lietuva išdrįso tai daryti pati, nelaukdama, kol Briuselis ar kas nors kitas duos pinigų. Atsimenu, kiek buvo kritikos, kiek noro palaukti, neskubėti. Lietuva suprato, Lietuva padarė“, – po iškilmingos SGD laivo-saugyklos pasitikimo ceremonijos sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Alternatyvos „Gazprom“ vamzdžiui nebuvimas lėmė, kad Kremlius galėjo beveik 25 metus manipuliuoti dujų kaina, kaip tik norėjo. Todėl dabar, nors ir nėra garantijos, kad per terminalą tiekiamų dujų kaina bus mažesnė nei „Gazprom“, žinome, kad mokėsime rinkos, o ne politinę kainą.
Lietuviams dujos buvo brangiausios
Į Lietuvą per SGD terminalą importuojamų suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra susieta su Didžiosios Britanijos NBP (National Balancing Point) indeksu. NBP vis dar yra didžiausias Europos dujų centras, veikiantis daugiau nei 20 metų.
Žemėlapyje žemiau yra pavaizduotos didmeninės gamtinių dujų kainos Europoje pirmąjį šių metų pusmetį. Matyti, kad daugiausia už dujas moka Estija, Švedija, o Lietuva yra absoliuti aukštų kainų lyderė.
Ši Europos Komisijos diagrama taip pat atspindi dujų kainas. Lietuvai tiekiamos rusiškos dujos yra brangiausios, kai tuo pat metu NBP dujų kaina, su kuria ir bus siejama SGD terminalo dujų kaina, yra mažiausia.
Didmeninių dujų kainų Europoje palyginimas
Didžiausias centras Europoje
Didžiosios Britanijos dujų rinkoje yra daug tiekėjų – dujas rinkoje parduoda vietos tiekėjai, dalis jų atkeliauja dujotiekiais iš Norvegijos ir kontinentinės Europos, iš pasaulio rinkų atkeliauja suskystintosios gamtinės dujos, yra dujų saugyklų.
NBP rinka prekiauti gamtinėmis dujomis leidžia naftos ir gamtinių dujų gamintojams, SGD tiekėjams, komunalinių paslaugų įmonėms, energijos gamintojams, pramonės vartotojams ir biržos verteivoms.
NBP yra didžiausias Europos dujų centras. Ketvirčio Europos Komisijos dujų rinkos apžvalgoje teigiama, kad per 12 mėnesių iki šių metų gegužės BNP rinkoje buvo suprekiauta 11,714 TWh, kai visoje Europoje 12 mėnesių prekyba sudarė 27,400 TWh.
Prekyba Europos dujų centruose (Didžiąją Britaniją žymi žydra spalva)
Kitas pagal dydį dujų centras yra Nyderlandų TTF (Title Transfer Facility). 12 mėnesių prekyba šioje rinkoje sudarė 10,106 TWh. Kiti dujų centrai yra mažesni – NCG Vokietijoje (1,637 TWh), „Gaspool“ (1,244 TWh).
Europos dujų centrai
Dujų kaina Lietuvai = NBP+logistika+„Statoil“ marža
Liberaliose ir likvidžiose dujų rinkose dujų kaina dažniausiai sutampa su dujų centro (pavyzdžiui, NBP) kaina, tačiau valstybėse, kurios daugiausia importuoja dujas, kaina yra susiejama su indekso kaina.
Taip bus ir Lietuvoje – per SGD terminalą tiekiamų dujų kainą sudarys ne tik NBP, bet ir papildomi kaštai.
„Importuojamų suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra susieta su NBP indekso verte (t.y. NBP yra atskaitos taškas; SGD kaina kinta pagal NBP pokyčius), tačiau nėra jai lygi – prie jo pridedamas tam tikras, derybose sutartas priedas.
Į tą priedą, greta kitų sąnaudų, įeina ir logistikos sąnaudos, taip pat tiekėjo („Statoil“) marža“, – atsakyme 15min.lt rašo „Litgas“ atstovas žiniasklaidai.
Dujų kainos skirtinguose pasaulio regionuose
„Gazprom“ kainodara gali keistis
„Gazprom“ Lietuvai dabar tiekia gamtines dujas pagal sutartį, kurioje dujų kainos yra susietos su naftos kaina. EK pastebi, kad 2005-2013 metais Europoje vyrauja tendencija atsieti gamtinių dujų kainą nuo naftos kainų. 2013 metais maždaug pusės Europoje suvartojamų dujų kainą nustatė konkurencija dujų rinkoje.
Konkurencijos dujų rinkoje nulemta kaina vyrauja Šiaurės Vakarų Europoje (80 proc.), tuo metu, pavyzdžiui, Vidurio Europoje konkurencija nulemia tik apie pusės suvartojamų gamtinių dujų kainą. Viduržemio regione vis dar vyrauja su naftos kaina susietų dujų kontraktai (83 proc.). Pietryčių Europoje apskritai nesama jokios konkurencijos dujų rinkoje.
Lietuvoje kol kas konkurencijos dujų rinkoje taip pat nėra, tačiau situacija pasikeis po mėnesio pradėjus veikti SGD terminalui. Aukščiausi valstybės pareigūnai ir politikai tikina, kad SGD terminalo projektas buvo svarbus argumentas derybose su „Gazprom“, ir dėl to jau dabar Rusijos monopolininkas kainą sumažino 20 proc.
Galima tikėtis, kad „Gazprom“ norės išlaikyti savo rinkos dalį ir stengsis tiekti kaip galima daugiau gamtinių dujų, – sakė V.Miškinis.
Lietuvos energetikos instituto eksperto Vaclovo Miškinio teigimu, jeigu „Gazprom“ vadovausis ekonominiais, o ne politiniais argumentais, dar sumažins dujų kainą, stengdamasis išlaikyti savo rinkos dalį regione.
„Galima tikėtis, kad „Gazprom“ norės išlaikyti savo rinkos dalį ir stengsis tiekti kaip galima daugiau gamtinių dujų. Čia žiūrint ekonomiškai, ne politiškai. Galima tikėtis, kad „Gazprom“ kaina galėtų būti mažesnė už NBP dujų indeksą“, – sakė V.Miškinis.
Jis sakė, kad ateityje „Gazprom“ dujų kaina taip pat gali būti atsieta nuo naftos kainos.
„Susiejimas su naftos kaina gali būti laikinas – kol baigsis „Lietuvos dujų“ sutartis. Matyt, kad dujų kaina bus atsiejama nuo naftos kainos“, – sakė jis.
Dujotiekis iki Kuršėnų bus nutiestas laiku
Jis abejojo, kad Rusija gali ryžtis dujų tiekimo Lietuvai sustabdymui, nes per Lietuvą dujos pasiekia Kaliningradą. Blogiausiu atveju, kaip yra ne kartą sakęs energetikos ministras R.Masiulis, Lietuva galėtų visas dujas nusipirkti per SGD terminalą. Tiesa, ne anksčiau 2015 metų pabaigos, kai bus nutiestas dujotiekis tarp Klaipėdos ir Kuršėnų, padidinsiantis pralaidumą nuo 4 mln. kubinių metrų dujų iki 11 mln.
„Amber Grid“ 15min.lt informavo, kad šis projektas vyksta pagal planą – jau pradėtas kloti dujotiekis, yra kertamas miškas.
Spalio 16 d. Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo laivas, atgabenęs pirmą partiją plieninių vamzdžių, skirtų magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai (dujotiekio Klaipėda – Kiemėnai pajėgumų padidinimo projektui įgyvendinti). Iš viso atplukdyti 1585 vamzdžiai, pagaminti Turkijos bendrovėje „Noksel Celik Boru Sanayi A. S.“ Bendras atplukdytų vamzdžių ilgis – 20,68 kilometro.
