Apmaudu, kad nemažai šių pasiūlymų susiję su kaltųjų ieškojimu, bet ne su racionaliais sprendimais, kaip apsaugoti vartotojus ne tik šiandien, bet ir ilguoju laikotarpiu. Juk akivaizdu, kad elektros vartojimas, nepaisant itin nepalankių jos kainos tendencijų, ne tik nemažės, bet ir toliau didės, visose srityse pereinant prie žalesnės energijos sprendimų.
Žinoma, dabartiniu metu išties galima nemažai diskutuoti apie tai, ar šios situacijos, kai beveik 200 tūkst. Lietuvos namų ūkių yra palikti nežinomybėje dėl šokiruojančių vieno elektros tiekėjo veiksmų, nebuvo galima išvengti. Ar nereikėjo nuo pat pradžių taikyti aukštesnės kartelės elektros tiekimo rinkos dalyviams – pavyzdžiui, nustatant privalomus reikalavimus kapitalo dydžiui, patirčiai žaliosios energijos gamybos ir kitose energetikos srityse, galų gale, įvedant privalomus saugiklius dėl rizikų valdymo?
Tačiau tokios diskusijos yra spekuliatyvios – negalime sužinoti „kas būtų, jeigu būtų“. Be to, Energetikos ministerija jau paskelbė, kad reikalavimai elektros tiekėjams netrukus bus griežtinami – ką gi, geriau vėliau negu niekada. Tikėkimės, kad šios pamokos nenueis veltui ir įvesti didesni barjerai tiekėjams padės apsaugoti vartotojus nuo savo užmojų neapskaičiavusių verslininkų savivaliavimo.
Visgi lieka neatsakytas klausimas – kaip maksimaliai apsaugoti vartotojus šiandieninėje situacijoje?
Bene geriausiai į šį klausimą atsako pati rinka.
Vos tik „Perlas Energija“ paskelbė apie vienašališkus ketinimus panaikinti sutartyse užfiksuotus įkainius, kiti rinkos dalyviai suskubo teikti vienas už kitą geresnius pasiūlymus šios bendrovės klientams. Žinoma, prieš pasirenkant kitą tiekėją vartotojams taip pat tenka nemenkas galvosūkis palyginti tiek skirtingus pasiūlymus, tiek ir pačių tiekėjų patikimumą. Tačiau bet kokiu atveju rinka į susiklosčiusią situaciją sureagavo sparčiau nei valdžios institucijos, diskutuojančios apie būsimus sprendimus ateityje.
O kokia gali būti ateitis?
Daugiau nei 70 proc. privačių vartotojų jau yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją. Iš likusių 500 tūkst. gyventojų, kurie to dar nepadarė, per 80 proc. priklauso vadinamiesiems III etapo vartotojams, suvartojantiems mažiausiai elektros energijos.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad net ir šioje, smulkiausių vartotojų grupėje pusė gyventojų jau sudarė sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Likę šio etapo vartotojai, norintys išvengti garantinio tiekimo su 25 proc. didesnėmis kainomis nei biržoje, tokias sutartis galės sudaryti iki metų pabaigos.
Galės, jei tik valdžios institucijos, ieškodamos kaltųjų šiandieninėje situacijoje, nesugalvos nuspausti stabdžio rinkos liberalizavimo procese. Deja, tokių kalbų šiandien girdisi net ir aukščiausiuose valdžios piramidės laipteliuose.
Tokie siūlymai ne tik diskriminuoja patį rinkos liberalizavimo procesą visuomenės akyse – suprask, būtent liberalizavimas atvedė prie tokios situacijos, kai elektros kainos muša rekordus, o savo rizikų nesuvaldęs tiekėjas palieka vartotojus „ant ledo“.
Blogiausia, kad liberalizavimo stabdymas jokios naudos neatneštų tiems patiems vartotojams.
Kodėl?
Pirma, prisiminkime išmoktas pamokas. II liberalizavimo etapo pabaiga jau buvo atidėta pusmečiui tikintis, kad elektros kainos per tą periodą sumažės, ir vartotojai galės pasirašyti sutartis palankesnėmis sąlygomis.
Deja, įvyko atvirkščiai – elektros kainos dar labiau šoktelėjo į viršų, o daugiausia laimėjo tie vartotojai, kurie sutartis su patikimais elektros tiekėjais pasirašė anksčiau.
Antra, po „Perlas Energijos“ sprendimo sukelto šoko ketinama skubiai sugriežtinti sąlygas tiekėjams. Tai reikš, kad naujas sutartis sudarantys vartotojai bus maksimaliai apsaugoti nuo nepamatuotų pažadų siūlytojų. Beje, sąlygų griežtinimo norime ir mes patys, tiekimo rinkos dalyviai – ne tam, kad būtų mažesnė konkurencija, o tam, kad konkuruotų tik tos bendrovės, kurios geba vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Trečia, liberalizavimo stabdymas visiškai nereikš mažesnių kainų vartotojams. Reguliuojamų kainų nustatymo mechanizmas numato, kad į kainą būtų įtrauktos visos sąnaudos. Tad visuomeninio tiekimo kainos neišvengiamai kils. Nebent valstybė sugalvotų, kaip kompensuoti visuomeninio tiekėjo patiriamus nuostolius mokesčių mokėtojų lėšomis.
Ir, ketvirta, į pabaigą einančio rinkos liberalizavimo proceso stabdymas sukels visišką sumaištį rinkoje. Kaip elgtis sutartis jau sudariusiems 400 tūkst. trečiojo etapo vartotojų? Nutraukti jas, tikintis, kad reguliuojama kaina 2023 metais bus mažesnė? O gal nebegrįžti į visuomeninio tiekėjo glėbį manant, kad sutartyje užfiksuota kaina 2023 metais jau neatrodys didelė?
Dar kartą tenka priminti, kad II etapo vartotojai, nenutraukę 2022 metais sudarytų sutarčių net ir po to, kai valdžia atidėjo tiekėjo pasirinkimo terminą, šiuo metu gali džiaugtis už elektrą mokėdami mažiau nei ji kainuoja rinkoje.
Ir, neabejoju, dar labiau džiaugsis 2023 metais, palyginę savo mokamą kainą su valstybės reguliuojama kaina.
Reziumuojant – „Perlas Energija“ sprendimas nesilaikyti sutarčių su vartotojais sudavė smūgį ne tik šios bendrovės reputacijai. Tai rimtas signalas vartotojams, kitiems rinkos dalyviams, priežiūros institucijoms. Tačiau reaguodami į jį, nesivaikykime populistinių idėjų ir nekelkime dar didesnės sumaišties rinkoje, kuri ir taip kenčia dėl nuolat kaitaliojamų valdžios sprendimų.
Tiesiog racionaliais sprendimais apsaugokime vartotojus nuo panašių situacijų ateityje.
