Ar tai nepaskatins investuotojų į žaliąją energetiką peržiūrėti savo planų?
Dar prieš pusantrų metų, vos pradėjus kilti elektros kainoms, energetikos sektoriuje vyravo optimistiniai ateities lūkesčiai. Buvo prognozuojama, kad elektros paklausa toliau sparčiai augs, todėl rinkos dalyviai turėjo labai aiškų atsakymą, ką daryti – investuoti į atsinaujinančią energetiką ir kuo daugiau.
Tačiau šiuo metu situacija nebėra tokia aiški. Šie metai bus antri iš eilės, kai Europoje elektros vartojimas mažėja.
Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2023 m. elektros energijos paklausa Europos Sąjungoje (ES) trauksis 3 proc. ir bus mažiausia per dvidešimt metų. Atitinkamai pernai ES elektros paklausa, agentūros duomenimis, smuktelėjo 3,5 proc.
Sumažėjusią elektros paklausą jau beveik metus stebime ir Lietuvoje. Pirmąjį 2023 m. pusmetį bendras faktinis elektros energijos vartojimas buvo 7 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2022 m. periodu.
Elektros vartojimo nuosmukiui didžiausią įtaką daro du veiksniai – Europos šalių ekonomikos sulėtėjimas ir dėl aukštų energijos kainų per visą žemyną nusiritusi taupymo skatinimo banga. Pramonės sulėtėjimas pernai lėmė net du trečdalius grynojo ES elektros energijos paklausos sumažėjimo.
Žinoma, buitiniams elektros vartotojams ši situacija turi ir teigiamų pusių. Jeigu ne stringanti pramonė, elektros kainos, ko gero, būtų aukštesnės nei šiuo metu yra. Bent jau iki šaltojo sezono pradžios mažesnių kainų langas vartotojams turėtų išlikti atviras.
Tuo tarpu elektros gamintojams mažesnė kaina ir besitraukiantis vartojimas tampa savotišku atsparumo testu.
Šioje situacijoje bene tvirčiausiai jaučiasi didieji strateginiai investuotojai, įpratę dirbti su ilgo atsiperkamumo projektais. Geriausiai rinką pažįstantys energetikos žaidėjai dėl trumpalaikių kainų ar paklausos svyravimų paprastai neatsisako savo plėtros ir investicijų planų.
Tačiau mažesniems investuotojams, taip pat dar tik planuojantiems priimti sprendimus dėl investicijų į atsinaujinančios energijos gamybą, klausimų gali kilti kur kas daugiau. Juk vienareikšmiškai niekas negali atsakyti, kada elektros vartojimo kreivė sugrįš į ankstesnį augimo kelią.
Tik panašu, kad neigiamos elektros kainos gali tapti kasdienybe. Elektros parkų vystytojams ir valdytojams reikės išmokti su tuo dirbti kontroliuojant pajamų lygį bei operatyviai reaguojant į situaciją rinkoje: elektros gamybą išjungti, įjungti, reguliuoti galią, atiduoti pasaugoti. Pasirinkę su birža susietas elektros kainas vartotojai gali susidurti su labai dideliais kainų svyravimais.
Kita vertus, tokia situacija anaiptol nereiškia, kad ES vyriausybėms, verslui ir gyventojams tikslinga iš naujo peržiūrėti investicijų į žaliosios elektros gamybą planus.
IEA prognozuoja, kad 2024 m. ekonominėms perspektyvoms pagerėjus, padidės ir pasaulinė elektros energijos paklausa, o ateinantys metai gali būti pirmieji, kai pasaulyje bus pagaminta daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių nei iš iškastinio kuro.
Elektros energijos paklausą didins ne tik atsigaunanti pramonė, bet ir įsibėgėjantis viešojo sektoriaus, verslo ir gyventojų perėjimas prie elektrinio transporto, taip pat visoje Europoje didėjanti patalpų vėsinimui bei šildymui skirtų elektros įrenginių paklausa.
Atsinaujinanti energetika išlieka pagrindine priemone ES toliau žengiant žaliuoju kursu ir atsisakant taršaus iškastinio kuro. Tad nepamesti savo kurso turėtų ne tik ramybe spinduliuojantys ilgalaikiai investuotojai, bet ir savo reikmėms jėgaines planuojantys gyventojai bei įmonės – ilgalaikiu periodu jokia energijos rūšis nebus pigesnė nei žalioji elektros energija.
