Visose Baltijos šalyse veikiančiai „Latvenergo“ grupei priklausančios Lietuvos įmonės vadovas sako, kad karinė agresija Ukrainoje žaliosios energijos poreikį perkėlė iš labiau idėjinio lygmens į absoliučiai pragmatišką poreikį kuo mažiau priklausyti nuo sunkiai prognozuojamos Rusijos.
„Dar prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, buvo prognozuojama, kad švariosios technologijos bus naujas investuotojų „arkliukas“, pritrauksiantis neįtikėtino dydžio investicijas. Kad ir kokia būtų realybė, tačiau vis tiek egzistuoja dalis žmonių, kurie klimato krizės nepripažįsta, o planuojamus pokyčius laiko Briuselio valdininkų ar žaliųjų judėjimų išsigalvojimu. Tačiau karas brėžia labai aiškią ribą, nuosavus energetinius šaltinius paversdamas didžiausiu prioritetu. Tikėtina, kad anksčiau prognozuotas investicijų judėjimas bus dar didesnių apimčių ir dar intensyvesnis“, – sako M.Giga.
Jo teigimu, pasaulis jau ir taip sukosi nuo fintech (liet. finansinių technologijų) prie cleantech (liet. švariųjų technologijų), o vadinamieji žalieji vienaragiai, arba 1 mlrd. JAV dolerių vertės ribą pasiekę startuoliai, turi potencialo pritraukti neįtikėtino dydžio investicijas.
Jeigu dar „ikikarinės“ ekspertų prognozės pasitvirtins, 1 tūkst. naujausių vienaragių turėtų būti būtent žaliosios energetikos startuoliai ir pritraukti net trilijoną JAV dolerių investicijų. Tokią prognozę teikė didžiausio turto valdytojo pasaulyje investicijų bendrovės „BlackRock“ generalinis direktorius Larry'is Finkas, numatydamas didelę švariosios energetikos paslaugų paklausą mažinant anglies dvideginio (CO2) emisijas ir didinant žaliosios energijos prieinamumą visiems vartotojams.
Pasak M.Gigos, karas Ukrainoje ypač Europoje skatins ir spartins investicijas į žaliąją energetiką.
„Ar siekiame sumažinti anglies dvideginio (CO2) emisijas, ar savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, realiai einame to paties rezultato link. Pragmatiškumo faktorius Europą, taip pat ir Lietuvą, skatins nedelsti ir imtis kuo skubesnių sprendimų stiprinant atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą. Esame nedidelė šalis, kurioje veikia tai, kas puikiai veikia bet kurioje kitoje Europos šalyje, todėl turime perspektyvų įsijungti į žaliųjų technologijų kūrimo bei testavimo procesus. Juo labiau, kad kūrėjams tikrai esame prieinami paprasčiau, palyginti su tokiais energetikos milžinais, kaip vokiškasis E.ON“, – pabrėžia jis.
Šiuo metu pasaulyje yra 45 žalieji vienaragiai, kurie per pastaruosius metus pritraukė 46 mlrd. JAV dolerių investicijų ir pasiekė 130 mlrd. JAV dolerių vertę. 28-i iš jų vienaragiais tapo pernai. Pasak M.Gigos, šioje srityje neabejotinai matysime eksponentinį augimą.
Didelė investicijų dalis turėtų tekti elektros sektoriui, nes tai, anot M.Gigos, yra lengviausiai masto prasme sprendžiamas iššūkis, o šiandienos kontekste – tai dar ir nacionalinio saugumo
klausimo dalis, todėl šalis turi ypač didelę paskatą siekti nulinių anglies dvideginio emisijų. Juo labiau, kad esminiams pokyčiams yra pasirengę ir vartotojai.
Tikslinėje verslo įmonių apklausoje, kurią sausio 17-31 dienomis „Elektrum Lietuva“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, didžiausia dalis, arba 55 proc., iš 307-ių apklausoje dalyvavusių įmonių pripažino, kad kylančios energijos išteklių kainos šiemet verslui yra pats didžiausias iššūkis ir jis tik stiprėja karui Ukrainoje šokdinant energetinių išteklių kainas.
Prisimindamas įmonių vadovų požiūrį, kuris buvo išsakomas prieš metus-dvejus, M.Giga, abejoja, kad be kartais tikrai šokiruojančių sąskaitų tiek daug įmonių dar prieš prasidedant karui būtų susidomėjusios perėjimu prie žaliosios elektros naudojimo.
„Iškastinio kuro mažės, o finansuoti su tuo susijusius projektus taps vis brangiau. Todėl didžiulės investicijos bus nukreiptos į žaliąją energetiką, jai skiriamos ir naujos technologijos“, – sako M.Giga.
Žaliasis Lietuvos potencialas energetikoje kasmet vis didėja. Naujausiais Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius perkopė 19 tūkst., o jų bendra galia siekia 190 megavatų (MW).
