Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, maždaug pusę per terminalą importuojamų SGD perkančiai „Achemai“ naudingas modelis anksčiausiai galėtų pradėti veikti nuo gruodžio mėnesio. Mindaugas Jusius tikisi, kad konfliktas su „Achemos grupe“ niekaip nepaveiks SGD laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo iki 2024 metų.
„Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkimo išvakarėse „Achemos grupei“ netikėtai pateikus pretenziją dėl būsimų sprendimų, kurie neva pažeis visų smulkiųjų akcininkų teises, susirinkimas praėjusį ketvirtadienį neįvyko. Penktadienį nebuvo priimtas ir Kainų komisijos sprendimas suteikti dujinimo veiklos licenciją būsimai naujai įmonei SGD terminalas.
M.Jusius pirmadienį atsakė į BNS klausimus.
– Kokios pasekmės „Klaipėdos naftai“ bus dėl nepriimtų sprendimų? Ar įmanoma bus priimti sprendimus artimiausią mėnesį, kad nuo rugpjūčio ar rugsėjo būtų sumažinta SGD terminalo dedamoji? Ar tokios galimybės nebėra?
– Mes matome, kad geriausiu atveju saugumo dedamosios mažinimas galimas būtų tik nuo šių metų gruodžio, gal lapkričio mėnesio. Pagrindinės priežastys yra susijusios su tuo, kad dokumentų, kuriais remiantis turi būti priimtas sprendimas, galiojimas baigiasi liepos pradžioje, kai kurių – liepos viduryje ar pabaigoje. Net sušaukus pakartotinį akcininkų susirinkimą, akcininkai turbūt negalės priiminėti sprendimų, žinodami, kad tam tikra dokumentacija yra nebegaliojanti.
Svarbiausias spendimas, kuriam reikia laiko, yra Seimo sprendimas dėl valstybės garantijos paskolai (140 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolai – BNS), ir netgi pratęsus Seimo pavasario sesiją iki liepos 18 dienos, vistiek matome, kad yra neįmanoma to pasiekti dabar. Artimiausias Seimo sprendimas galėtų būti rugsėjo-spalio mėnesiais. Tai yra naujas atspirties taškas. Priėmus šį sprendimą, bus reikalingi dar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, kurie irgi įsigalioja po mėnesio.
– Net jei energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui pavyktų įkalbėti „Achemos grupę“ pakeisti savo poziciją, atsiimti pretenzijas, negrasinti teismais, tai reiškia, kad nebūtų spėta nuo liepos 1 dienos sumažinti SGD terminalo dedamosios?
– Ir iki šiol projekto grafikas buvo labai įtemptas, yra daug susijusių dalykų, pavyzdžiui, Kainų komisijos posėdis buvo numatytas penktadienį, kuriame turėjo būti naujai bendrovei išduota licencija dujinimo veiklai, tai neturint šių sprendimų, procesas stipriai nusitęsia, nepaisant to, ar akcininkai požiūrį suvienodins, ar ne.
– Taigi, Seimo ir reguliatoriaus sprendimai nusikelia iki rudens, be to, Šiaurės investicijų banko suteikta paskola galioja iki liepos pabaigos, vyksta derybos su Europos Komisija. Kiek konfliktas su „Achemos grupe“ gali paveikti šiuos procesus?
– Mūsų vertinimu, tai tikrai turės tam tikros įtakos, nes ar bankas, suteikiantis paskolą, ar Europos Komisija, su kuria derinama valstybės pagalba, visi suvokia, kad „Achemos grupė“ nėra vien tik antras pagal dydį bendrovės akcininkas, tai yra didžiausias dujų vartotojas, kuris ir pajustų didžiausią naudą dėl šio pokyčio. Todėl gali kilti klausimų, kokią vertę sukuria šie sprendimai, jei pagrindinis naudos gavėjas kvestionuoja patį procesą. Tikiuosi, kad jie galų gale turės mažą įtaką, bet reikia suprasti, kad papildomos rizikos yra vien dėl šio fakto.
– Kas įvyktų, jei nepavyktų priimti sprendimo, „Achemos grupė“ apskritai užblokuotų sprendimą?
– Realiai bendrovė vykdo savo veiklą ir ji tęs tą veiklą., Šiuo atveju didelės įtakos nėra, tiesiog saugumo dedamosios mažinimas nusikelia vėlesniam laikui, kita vertus, įstatyme yra apibrėžti reikalavimai operatoriui įsigyti laivą („Independence“ – BNS) ne vėliau kaip 2024 metais, tai kažkokių esminių pokyčių nėra, tiesiog gali būti, kad saugumo dedamosios išankstinis mažinimas įvyks vėliau, o galbūt ir neįvyks.
– Ar tai galėtų paveikti ir laivo išpirkimo procesą?
– Nemanau, kad tai turėtų tokią didelę įtaką, bent jau kol kas labiau yra kvestionuojama veiklos perkėlimo forma, kuri būtina saugumo dedamosios išlyginimui per visą laikotarpį. Nemanau, kad tai turėtume sieti ir su paties laivo išpirkimo rizika.
– Bet laivo išpirkimui taip pat reikės akcininkų sprendimo, įskaitant ir „Achemos grupę“. Ar tai neverčia jūsų modeliuoti žvilgsnio į ateitį, kaip paveikti šį akcininką, kaip su juo kalbėti, kad jis pritartų sprendimams ir ateityje?
– Kiek teko mums bendrauti su „Achemos grupe“, niekada nebūdavo sakoma, kad terminalas yra nereikalingas, tik būdavo klausimas, koks modelis yra tinkamesnis jo išlaikymui, kiek prie to turi prisidėti rinkos dalyviai. Nesu girdėjęs, kad ta pozicija keistųsi. Tai turbūt yra du atskiri klausimai.
– Kodėl, jūsų manymu, „Achemos grupė“ pasielgė taip, kaip pasielgė? Ar jūs per mažai su jais kalbėjotės?
– Nedrįsčiau spėti, kodėl būtent toks žingsnis buvo žengtas, jis buvo netikėtas mums, nes iki tol mes turėjome pakankamai daug diskusijų, ir viešų, kaip geriau būtų užtikrinti terminalo veiklą, kaip sumažinti jo kaštus, kokią jis vertę kuria. Turėjome ir tiesioginių pokalbių su „Achemos grupe“, kaip turėtų vykti tas procesas.
Tai, kad veikla bus iškeliama į antrinę įmonę, buvo aišku jau praėjusių metų lapkričio mėnesį, bendrovė SGD terminalas buvo įsteigta gruodį, tai nėra nauji dalykai. Pati mintis, kad tai yra veiklos išgryninimas ir atskyrimas į atskirą antrinę įmonę, kurios 100 proc. priklauso „Klaipėdos naftai“, reiškia, kad nenukenčia akcininkų interesai, jų turtas, kaip replikuojama jų komentaruose. Mus nustebino toks jų žingsnis.
Kiek teko mums bendrauti su „Achemos grupe“, niekada nebūdavo sakoma, kad terminalas yra nereikalingas.
– „Achenos grupės“ atstovas Gintaras Balčiūnas sako, kad atskyrimas vyksta ne pagal Civilinį kodeksą, ne skaidymo būdu, o turto atskyrimo būdu. Jūs apie tai esate su jais kalbėję?
– Šis modelis buvo visada ir vienintelis planas, nes einant kitu keliu, kurį siūlo „Achemos grupė“, užtruktų 9-12 mėnesių. Antra vertus, veiklos išskyrimas į dvi atskiras bendroves yra praktiškai neįmanomas, turint tokias paskolų sutarčių terminalui sąlygas, kokias turime. Paskolas yra suteikę tiek Europos investicijų bankas, tiek Šiaurės investicijų bankas, kurių sąlygose labai aiškiai apibrėžta, kad terminalo veikla net ir ją atskyrus turi 100 proc. priklausyti „Klaipėdos nafta“. Čia negali būti jokių kalbų apie tai, kad paskui bus parduota, atiduota, visas modelis padarytas taip, kad nebūtų neigiamos įtakos nei dividendams ir būtų apribota rizika, kuri būtų nepriimtina didžiajai daliai „Klaipėdos naftos“ akcininkų. Mes norėtume projektą įgyvendinti ant šios įmonės balanso.
– Patikslinu klausimą – ar „Achemos grupė“ buvo informuota apie tokį modelį, jie pritarė iki šiol tam modeliui?
– Mes nesame gavę jų prieštaravimų,o pritarimas ir turėjo įvykti per akcininkų susirinkimą. Dabar de facto mes matome, kad pritarimo iš jų pusės nėra, bet iki tol nebuvom gavę signalų, kad jis netinkamas.
– Kodėl jie taip pasielgė paskutinėmis dienomis, jūsų manymu?
– Mes dirbome savo darbą ir tikrai tikėjomės, kad tie sprendimai bus priimti ir kad galime pasiekti tuos ambicingus tikslus, todėl šiandien pasakyti, kodėl, neturiu įsivaizdavimo, man neteko tiesiogiai bendrauti su „Achemos grupe“ tuo klausimu.
– Turinti mintyje, kad „Achemos grupė“ skundžia beveik visus spendimus, susijusius su SGD terminalo veikla, galbūt jie tiesiog norėjo dar kartą paskųsti valstybę?
– Galimas scenarijus, bet galbūt jie patys galėtų atsakyti. Bylų tiek su „Klaipėdos nafta“, tiek su valstybe „Achemos grupė“ tikrai turi daug. Negalėčiau pakomentuoti.
