Mindaugas Jusius interviu BNS sako, kad terminalo išlaikymo kaštus ateityje mažins ir galimybė iš Klaipėdos SGD terminalo dujas tiekti Vidurio ir Rytų Europai, ir papildoma įmonės veikla – mažos apimties SGD paskirstymo stotis.
– Tarptautinių ekspertų studija parodė, kad naudingiausias sprendimas Lietuvai būtų SGD laivo išpirkimas. Kaip „Klaipėdos nafta“ galėtų padengti išpirkimo sąnaudas, iš kur būtų imama lėšų?
– Ši „Poyry“ ataskaita daugiau atsako į tai, kokią vertę visuomenei sukuria terminalo buvimas. Bet yra ir kiti aspektai, kuriuos reikia įsivertinti, pavyzdžiui finansiniai ir technologiniai, nes laivo įsigijimas reiškia, kad reikia perimti visą jo valdymą, o tai yra unikali kompetencija.
Kalbant apie finansus, be abejo, jei reikėtų įgyvendinti įsigijimo alternatyvą, tai „Klaipėdos naftai“ reikėtų padirbėti su bankais ir užsitikrinti bankų finansavimą.
– Anksčiau „Klaipėdos nafta“ ketino laivo išpirkimui iš bankų skolintis 300 mln. eurų, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos. Ar preliminarūs susitarimai su bankais dar galioja, ar reikėtų ieškoti naujų finansinių partnerių?
– Paiešką reikėtų pradėti iš naujo, kadangi nėra aiškus modelis, kokiu būdu ir kas turėtų būti finansuojama. Paskolą gauti laivo įsigijimui būtų paprasčiausia, nes bankui galėtume įkeisti turtą.
Antras dalykas, šių metų sprendimas leistų sumažinti vartotojams išlaikymo kaštus jau nuo kitų metų pabaigos. Yra klausimas, kokie bus bankų reikalaujami užstatai. Šiuo metu neturime bankų garantijų, kad jie suteiks tas paskolas, tad turime daug padirbėti šiais klausimais.
– Ar įmonė pati kaups lėšų laivo įsigijimui?
– Įmonės kapitalo valdymas atsižvelgia į mūsų strategiją, kurioje numatyta projektų, kuriems yra sukaupta šiek tiek pinigų. Tai (laivo išpirkimas – BNS) būtų naujas dalykas, kurį reikėtų įsivertinti. „Klaipėdos nafta“ nėra pajėgi savo finansiniais resursais įgyvendinti laivo išpirkimo.
– „Poyry“ analitikai skaičiuoja, kad tokio SGD laivo, koks yra Klaipėdoje, išpirkimas kainuotų 120-160 mln. eurų. Ar sutartyje su Norvegijos „Hoegh LNG“ įrašyta konfidenciali laivo išpirkimo kaina patenka į šį kainų rėžį?
– Leiskite atsakyti taip, kad tas rėžis nėra paimtas „iš oro“. Mūsų žiniomis ir pagal tai, kiek turime patirties veikiant pasaulinėje rinkoje, tai jis atitinka tokio terminalo vertę.
– Dėl laivo išpirkimo įmonei tenkančios finansinės naštos valstybė jau turbūt negalėtų tikėtis šimtaprocentinių dividendų, kaip šiemet?
– Šiemet norėjome akcentuoti, kad dividendai yra išskirtiniai. Mūsų politika yra išmokėti ne mažiau kaip pusę pelno dividendams ir, preliminariu vertinimu, manau, kad įmonė toliau galės laikytis tokios politikos.
– Ar daugėjant į Lietuvą atplaukiančių SGD krovinių, jie galėtų sumažinti terminalo išlaikymo kaštus?
– Šiuo metu terminalo išlaikymo modelis yra toks, kad galutinė kaina vartotojams būtų kaip galima mažesnė. Krovinių kiekis neturi įtakos vartotojų kaštams, jie paskirstomi tolygiai. SGD terminalo išlaikymo naštą mažinti padeda kitos operacijos, pavyzdžiui, mažos apimtis SGD terminalo operacijos.
Be to, būsima dujų jungtis su Lenkija užtikrins didesnį dujų tiekimo saugumą ir suteiks daugiau lankstumo terminalui. Tai bus mums galimybė prisijungti prie Vidurio ir Europos tinklų. Vykstant komercinėms operacijoms, kaštai vartotojams turėtų mažėti.
Kad poreikis yra, iliustruoja faktas, kad Lenkijos SGD terminalas yra plečiamas, bet tas terminalas yra rezervuotas iki 2035 metų ir niekas kitas negali ten ateiti. Mes sulaukiame įvairių užklausų iš pasaulinių SGD prekybininkų, ar jie negalėtų atgabenti savo dujų net ne Baltijos šalių vartotojams.
– Ar nutiesus dujotiekio jungtį su Lenkija gali būti, kad didžioji dalis SGD iš Klaipėdos keliaus į Lenkiją?
– Manau, tikrai yra didelės galimybės ir poreikis. Lenkijos rinka sparčiai augs, ji turės dideles galimybes importuoti. Be to, Lenkija jungiasi su Ukraina, kuri dabar patiria didelių sunkumų apsirūpinti dujomis. Šiuo atveju žiūrint į visą Vidurio ir Rytų Europą, potencialas yra didžiulis ir Klaipėda galėtų tapti tais vartais.
– Kokį matote Klaipėdos SGD terminalo vaidmenį po to, kai Karaliaučiuje atsiras panašios apimties terminalas?
– Kaliningradas planuoja turėti beveik tokį patį importo terminalą, mes apie tuos planus žinome. Ar jie bus įgyvendinti, pamatysime. Pats Kaliningradas šiandien neturi tokio dujų poreikio, tad, matyt, tai yra daugiau strateginis saugumo užtikrinimo projektas.
Manau, kad pati SGD rinka dar yra vystymosi stadijoje, o didesnė pasiūla ir konkurencija yra į naudą ir leis rinkai toliau vystytis.
Ar Lietuva importuos dujas iš Kaliningrado? Tam nėra ekonominės logikos turint vamzdžius iš Rusijos, nes tuomet atsirastų papildomi dujų skystinimo, transportavimo ir išdujinimo kaštai.
– Ačiū už pokalbį.
