Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad abonentiniai mokesčiai su birža susietiems planams – naujos tendencijos pradžia.
Taip jis sureagavo į žinią, kad nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ nuo kovo 1 d. visiems klientams, pasirinkusiems su birža susietą planą „Laisvas“, įveda abonentinį mokestį, siekiantį 2 eurus. Toks pokytis palies apie 18 tūkst. bendrovės klientų.
M.Nagevičius mano, kad po kurio laiko tokios taktikos imsis ne tik likę tiekėjai, tačiau ir 40 tūkst. gyventojų garantinį tiekimą – šis tiekimas taip pat yra susietas su biržos kainomis – užtikrinantis Energijos skirstymo operatorius (ESO).
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra elektros tiekėjų problemų, kalbant apie net metering taikymą gaminantiems vartotojams, ignoravimo tiesioginė pasekmė. Mat tuos 2 eurus per mėnesį mokės ir gaminantys vartotojai, neperkantys elektros iš tiekėjo, o tik besinaudojantys tiekėjo, kaip prekybininko, paslaugomis, paliekant tiekėjui visas tos prekybos rizikas. Taigi pagaliau tiekėjas bent kažką iš jų paims“, – situaciją savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aprašo M.Nagevičius.
Gaminantiems vartotojams taikoma dvipusės apskaitos sistema (angl. net-metering), apie kurią įraše kalba M.Nagevičius, yra finansiškai naudinga. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai vasarą paprastai pasigamina daugiau elektros energijos negu suvartoja, tad nepanaudotą elektros energiją patiekia į tinklus, o vėliau susigrąžina sumokėdami už pasinaudojimą elektros tinklais vienu iš keturių būdų.
Saulės elektrinių savininkams geriausias laikas yra vasara, kai gamybos apimtys aukštos, o jų pačių suvartojimas mažas. Žiemą gamyba gerokai sumažėja, o vartojimas išauga, tad klientas gali naudoti „sukauptas“ kilovatvalandes, nepriklausomai nuo esamos elektros kainos rinkoje.
Taip gaminantys vartotojai gali pagaminti daug elektros, kai ji yra pigi ir iškeisti dalį jos į „brangesnes“ kilovatvalandes vėliau.
Nors tai – puikus modelis vartotojams, tačiau prastas patiems tiekėjams, nes skirtumą tarp pigios pagamintos ir brangios pasiimtos kilovatvalandės kompensuoja būtent jie. Pavyzdžiui, 2022 m. sparčiai padaugėjus gaminančių vartotojų, į tinklą patiektos elektros vertė buvo daugiau nei 10 mln. eurų mažesnė nei sugrąžintos vartotojams.
Tiekėjams tokia tvarka nepatinka, tad jie yra suinteresuoti, kad perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis (kWh). Tai vadinamasis grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelis.
Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis.
Tokiu atveju pigi, pavyzdžiui, "vasaros“ kilovatvalandė būtų paversta pinigine išraiška – 1 kWh vasarą pagamintą kilovatvalandę tiekėjas parduoda energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui. Tai reiškia, kad vartotojas žiemą atgaus nebe tą pačią kilovatvalandę (+ mokestis), bet tokį elektros kiekį, kiek leis įpirkti už vasarą pagamintą kilovatvalandę sukaupti eurai.
Seimo Ekonomikos komitetas yra pritaręs pataisoms, kuriomis verslui būtų taikomas grynojo atsiskaitymo (net billing) modelis. Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.
Tiesa, pats Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas yra teigęs, kad sekant energijos kainas ir prie jų derinant suvartojimą, toks būdas yra naudingesnis ir pačiam vartotojui. Šiuo metu jis dėl tokios galimybės yra kreipęsis į tiekėją.
M.Nagevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apskaitos kilovatvalandėmis/net metering schema, nepasiūlius tiekėjams jokio kompensacinio mechanizmo, „dar labiau stimuliuoja tiekėjus eiti greičiau link to [fiksuotų abonentinių mokesčių]“.
Atsižvelgdamas į tai, jis prognozuoja, kad mėnesinis fiksuotas mokestis už elektrą didės, o kintamas mokestis už elektrą – mažės.
„Panašią situaciją turim pavyzdžiui Estijoje, kur buitinių elektros vartotojų segmente tiekėjai vis didesnę dalį savo pelno užsidirba iš visokių fiksuotų papildomų mokesčių, nepriklausančių nuo parduodamo elektros kiekio“, – nurodė jis.
Kol kas fiksuotą abonentinį mokestį iš tiekėjų siūlo tik „Enefit“. Panašių sąlygų planus šis tiekėjas yra tam tikrais laikotarpiais siūlęs ir anksčiau, tačiau nuo kovo 1 d. sąlygos visiems vartotojams bus suvienodintos.
Vartotojai ir dabar tam tikra prasme moka abonentinius mokesčius – jie taikomi kai kuriems ESO planams (pavyzdžiui, plano „Namai+“ atveju, jis siekia 6 eurus) atveju. Tačiau ESO yra atsakingas už energijos skirstymo dalį, be to, populiariausiam planui tokie mokesčiai nėra taikomi.
Toks kainodaros pokytis šiuo metu motyvuoja gaminančius vartotojus pereiti iš „Enefit“ į „Elektrum“ bei „Ignitį“ arba netgi į garantinį tiekimą, sako M.Nagevičius, tačiau priduria, kad tokia situacija neturėtų tęstis labai ilgai.
„Esu tikras, kad po kurio laiko tą patį padarys ir jie. Garantiniam tiekėjui tai bus sunkiausiai padaryti, nes jam reikės VERT leidimo...Aš gi visada rašiau. Jei problemą pakiši „po kilimu“, ji pati savaime nedingsta. Vis tiek kur nors išlys iki tol, kol jos neišspręsim“, – nurodo M.Nagevičius.
Jo teigimu, politikams šioje situacijoje lieka trys scenarijai.
Nieko nedarymas augins fiksuotą tiekėjų tarifo dalį, o tai galų gale taps tuo motyvaciniu mechanizmu, kuris, anot M.Nagevičiaus, paskatins gaminančius vartotojus pereiti prie net-billingo ir nemokėti to fiksuoto mokesčio arba jam skirtas išlaidas susigrąžinti per kitas lengvatas, kurias gautų iš tiekėjo per net billingo sutartį. „Taip sistema po truputį susitvarkys pati“, – nurodė jis.
Scenarijus įsikišti į rinką ir uždrausti fiksuotus tarifus tiekėjams baigtųsi arba teismais, kuriuose laimėtų tiekėjai arba laisvos rinkos pabaiga mažmeninėje rinkoje, mano M.Nagevičius.
Trečias scenarijus kai valstybė pasiūlo savo motyvacinį mechanizmą, skatinantį gaminančius vartotojus savarankiškai pereiti prie grynojo atsiskaitymo, taip pat galėtų būti sprendimas, sako M.Nagevičius.
„Pavyzdžiui numatant didesnes subsidijas kaupimo baterijoms taip padariusiems gaminantiems vartotojams. Ar kažkokias lengvatas“, – rašoma įraše.
