Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

M.Nagevičius: panaikinta PVM lengvata šildymui pakels kainą, bet paspartins renovaciją

PVM lengvatą šildymui panaikinti reikėjo jau seniai, ji žalinga, nes paramą gauna tie, kuriems jos nereikia, žmonės motyvuojami elgtis priešingai, nei reikia valstybei. Taip LRT RADIJUI sako „Lietuvos energijos“ konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.
Nebaigtas renovuoti Vilniaus Žirmūnų g. daugiabutis
Renovuojamas daugiabutis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lauks galutinių dokumentų

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio manymu, žmonių ratas, kuriems teikiama parama – išplėstas, PVM lengvata neturėtų remti visų, o tik tuos, kuriems tikrai reikalinga. Kalbėdamas apie finansavimo šaltinius, S. Skvernelis teigia, kad šiais metais savivaldybių liko nepanaudoti 140 mln. eurų: „Jie bus panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, gatvėms asfaltuoti, kiemams remontuoti ir pan. Bet jei pinigai skirti socialinei paramai, jie ir turi būti skirti šiam tikslui. Kodėl remiame tuos, kurie pajamų turi?“

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, paklaustas, iš kokių lėšų bus mokamos kompensacijos, sako, kad norint tai apsvarstyti, reikia sulaukti galutinių dokumentų.

„Tai bus peržiūrėta ir patvirtinta, kad nenukentėtų mažesnes pajamas gaunantys žmonės“, – aiškina pašnekovas.

PVM lengvatos šildymui panaikinimas, anot R.Malinausko, bus iššūkis: „Bet tai ne tik iššūkis, o ir lėšų ieškojimas, kai jos visos planuojamos. Gerbiu ministrą pirmininką ir naują vyriausybę, apsidžiaugiau pamatęs jų programą, kur minimas ne tik savivaldybių kompetencijų didinimas, bet ir funkcijų plėtimas. Savivaldybės bus skatinamos dirbti labai planingai, teisingai ir turėti iš to finansinę, ekonominę naudą.“

R.Malinauskas tikina, kad ministro pirmininko minimos savivaldybių nepanaudotos lėšos iš tiesų panaudojamos. „Ką reiškia žodis „nepanaudotos“? Jos nepanaudotos konkrečiai pašalpai išmokėti, bet panaudotos daugiabučių renovacijos kreditams, nepasiturinčių žmonių palūkanoms. Taip pat – socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, socialinių programų finansavimui, nekalbant apie neįgaliųjų infrastuktūros gerinimą, vežimėlių nupirkimą, liftų įrengimą ir t. t.“, – teigia jis.

Pasak R.Malinausko, reikia išspręsti vieną klausimą: „Žmogus gauna, pavyzdžiui, 380 eurų ir jam, pagal buto dydį ir kitus kriterijus, priklauso kompensacija. O kitas žmogus, gaunantis vos penkiais eurais daugiau, dirba iš paskutiniųjų, kompensacija jam nepriklauso. Tai pati didžiausia rizika - kad kai kurios šeimos gali likti nuskriaustos.“

Kai kuriems situacija nesikeis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina tvirtina, kad žmonėms, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, situacija nesikeis.

Kompensacija, anot S.Kulpinos, priklauso nepaisant to, kokia kuro rūšimi šildomas būstas. „Tai ir anglis, ir malkos, pjuvenos, vadinamieji briketai. Tai nepriklauso nuo kuro rūšies, ar kompensacija teikiama“, – teigia pašnekovė.

Pasak specialistės, savivaldybės negali nepasakyti, kam ir kokia išmoka priklauso: „Savivaldybių ir socialinių darbuotojų pareiga – žmones informuoti apie tai, kokias teises ir kokias galimybes jie turi gauti paramą. Piniginė parama nepasiturintiems teikiama jau daug metų. Tai žmonės, kurie turi daugiau šeimos narių, pensinio amžiaus asmenys, ypač jei jie gyvena vieni, be vaikų.“

Sako, kad lengvata žalinga

„Lietuvos energijos“ konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius tvirtina, kad, panaikinus PVM lengvatą šildymui, visiems be išimčių šiluma gali brangti 12 proc. „Pati šilumos kaina lieka ta pati, tik prisideda 12 proc. PVM mokestis. Jei žmogus gyvena mieste, kuriame šiluma pigesnė, jam prisideda 12 proc. Taip pat ir tam, kuris gyvena ten, kur šiluma brangesnė. Ji brangs visiems nuo dabartinės sumos, nuo to, kiek dabar mokama už vieną kilovatvalandę“, – aiškina pašnekovas.

M.Nagevičius teigia, kad PVM lengvatą panaikinti reikėjo jau seniai: „Lengvata yra žalinga. Ne tik iš socialinės pusės, nes paramą gauna net ir tie, kuriems jos nereikia, bet ir dėl to, kad lengvata motyvuoja žmones elgtis priešingai, nei valstybei reikėtų, kad jie elgtųsi.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

Pasak pašnekovo, visose ES šalyse iškastinis kuras labai apmokestinamas. „Toks apmokestinimas reikalingas ne tam, kad į biudžetą būrų surinkti pinigai. To reikia tam, kad, pabrangus energijos ištekliams, žmonės būtų suinteresuoti tuos energijos išteklius naudoti efektyviau. Mūsų atveju – efektyviau naudoti šilumą“, – aiškina specialistas.

Anot M.Nagevičiaus, jei šiluma pabrangs, padidės renovacijos greitis: „Padarytume tai, apie ką vis šnekama. Dabar geras laikas, šilumos kaina pakankamai maža ir tas kainos padidėjimas nebus toks labai skausmingas. Kitaip būtų buvę, pavyzdžiui, prieš trejus metus, kai kaina buvo aukštesnė. Taigi, kol žmonės neinvestuos į pastatų renovaciją, už šildymą mokės daugiau. Kitu atveju, mokėtų ne 12, o 50 proc. pigiau.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos