„Šiuo metu svarstomos galimybės išplėsti kompensacijų mechanizmą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirba šiuo klausimu. Stengsimės per keletą savaičių savo siūlymus pristatyti Vyriausybei, premjerei“, – BNS antradienį sakė Monika Navickienė.
Pasak ministrės, dabar analizuojama esama situacija, renkama informacija, kiek žmonių šį sezoną smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui prašo kompensacijų.
„Analizuojame kiekvienos savivaldybės duomenis – kiek žmonių pasinaudojo, kam dar galimai reikėtų kompensacinio mechanizmo“, – sakė ji.
Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo gyventojams laikino dengimo biudžeto lėšomis, M.Majauskas pareiškė, kad kompensacijų už šildymą didinimas būtų „daug taiklesnė, efektyvesnė, mažiau diskriminuojanti priemonė“ siekiant žmonėms padėti susimažinti išaugusias išlaidas dėl šilumos.
Jis siūlo leisti dėl kompensacijų kreiptis ir vidutinių pajamų gavėjams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau yra pranešusi, kad prašančiųjų kompensacijų šį sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, padaugėjo beveik penkis kartus – nuo 30,4 tūkst. iki 149,7 tūkst.
Sausį kompensacijas gavo 127 tūkst. gyventojų, arba 95 proc. visų prašančiųjų, joms skirta 6,4 mln. eurų. Praėjusių metų sausį kompensacijų gavėjų buvo 90 tūkst., tam reikėjo 2,4 mln. eurų.
Šiemet kompensacijoms už šildymą skirta 15,9 mln. eurų – ar šios sumos užteks, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui.
Nuo šių metų skiriant paramą taikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos – vietoj 127 eurų nustatyti 256 eurai už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba vietoj 190 eurų – 384 eurai vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.
