„Branduolinė sauga yra svarbus ES prioritetas ir tai taikoma branduolinėms elektrinėms, pastatytoms taip arti ES valstybės narės sienų. (...)Tačiau atrodo, kad elektros energijos importo iš branduolinių elektrinių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už ES ribų (tai neatitinka vidaus rinkos principų ir techniškai labai sudėtinga)“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.
Pasak jo, iki 2020 metų įgyvendinus antrąjį „LitPol Link“ etapą, jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos pajėgumai turėtų padvigubėti, nors likusi Baltijos valstybių priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemos tebėra aktualus klausimas ir jį, M.Šefčovičius teigimu, reikia spręsti: „EK aktyviai dalyvauja ieškodama tinkamiausio ir ekonomiškai perspektyvaus sprendimo.
Jungtis „LitPol Link“ galėtų sukurti techninį pagrindą Baltijos valstybių elektros energijos tinklui sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklu. Kadangi desinchronizavimas paveiktų šalis kaimynes, ypač Rusiją (įskaitant Kaliningradą) ir Baltarusiją, šios šalys turėtų dalyvauti šiame procese, kai bus pasiektas galutinis sutarimas dėl tinkamiausio sprendimo“.
