„Iki 2020 metų Europa sulauks dujų per pietinį koridorių, tolesniam apsirūpinimo energijos ištekliais įvairinimui“, – pabrėžė M.Šefčovičius, dėl tokių planų ketvirtadienį Baku susitikęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu bei aukšto rango pareigūnais iš projekte dalyvaujančių šalių, tarp kurių – Turkija, Graikija, Italija.
Azerbaidžanas ir Turkija, padedant Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinėms finansų organizacijoms, įgyvendina TANAP projektą.
Transanatolijos vardu (trumpinys – TANAP) pavadintas, 1,85 tūkst. kilometrų ilgio vamzdynas nuo Šach Denizo telkinių Azerbaidžane per Gruziją iki vakarinių Turkijos provincijų atsieis 8,5 mlrd. dolerių, pradės veikti 2018-ųjų viduryje. Dujotiekiu per metus būtų perpumpuojama 16 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų 10 mlrd. kubų – Europai, 6 mlrd. kubų – Turkijai. Vėliau jo bendrą metinį pralaidumą dviem etapais planuojama beveik padvigubinti.
Kelio į Europos rinką ieško ir kitoje Kaspijos jūros pusėje esanti Turkmėnija, kuri dabar turi tik vieną jos dujų pirkėją – Kiniją. Rusijos monopolininkas „Gazprom“ turkmėniškas dujas liovėsi pirkęs pernai, o jų tiekimas į Iraną buvo nutrauktas šiemet, nes pastarasis, anot Ašchabado, už jas neatsiskaito nuo 2013-ųjų.
Toliau stiprinti savo pozicijas Europos dujų rinkoje tikisi ir „Gazprom“.
2014-ųjų pabaigoje fiasko su „South Stream“ dujotiekio per Juodąją jūrą į Bulgariją, aplenkiant Ukrainą, projektu patyrusi Rusija pernai spalį su Turkija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl vamzdyno „Turkish Stream“. „Gazprom“ tikina, kad šis dujotiekis pradės veikti 2019 metais. Pirmoji 15,75 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo gija bus skirta Turkijos rinkai, o tokio pat pralaidumo antroji – ES vartotojams, tačiau ji būtų tiesiama tik sulaukus Europos Komisijos pritarimo.
„Gazprom“ puoselėja viltis ateityje „Turkish Stream“ pralaidumą padvigubinti.