„Manau, kad ekonomiškai naudingiausias ir greičiausias sprendimas, kaip atrodo dabar, būtų tai, ką aš vadinu „LitPol Link plius“. Taigi, didesnė dabartinės jungties apimtis, plius jungčių tarp Baltijos šalių stiprinimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė M.Šefčovičius, paklaustas apie diskusijas, kiek jungčių turi būti tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Tačiau, anot eurokomisaro, galutinį sprendimą, kaip tinklai bus sinchronizuojami, priims Europos elektros operatorių asociacija „ENTSO-E“.
M.Šefčovičius taip pat tikino pasiūlęs Baltijos šalims kreiptis į EK dėl finansavimo sinchronizavimo projektui.
„Aš pasiūliau, kad geriausias būdas, kaip įgyvendinti projektą, būtų pateikti jį į bendro intereso projektų sąrašą ir pristatyti jį galutiniam finansavimui iš CEF, nes manau, kad tai įmanoma“, – tikino eurokomisaras.
Jis taip pat teigė, kad Baltijos šalys turi stiprinti vidaus elektros tinklus jau dabar, nelaukdamos sprendimo dėl sinchronizavimo per Lenkiją būdo, nes tai vis vien teks padaryti.
„Mano patarimas Lietuvos vadovams buvo, kad, žinoma, galutinis-galutinis spendimas yra labai svarbus, bet yra žingsnių, kuriuos gali visos trys šalys daryti jau dabar, kaip pavyzdžiui, stiprinti ir modernizuoti vidaus elektros tinklus. Nes jūs vis vien tai turėsite daryti ir labai svarbu, kad Baltijos šalys turėtų solidžias jungtis“, – teigė eurokomisaras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gegužės pradžioje teigė, kad Baltijos šalys sutarė sinchronizavimo projektą pradėti nuo vienos jungties, o vėliau būtų įvertinta galimybė tiesti daugiau jungčių su Lenkija. Tokia Lietuvos pozicija grįsta Lenkijos nenoru statyti antrą „LitPol Link“ jungtį bei baiminantis, kad spaudžiant šalį būtinai tiesti dar vieną liniją, projektas apskritai gali įstrigti.
Tačiau Estijos vyriausybės atstovė Ave Tampere BNS teigė, kad šalis baiminasi, jog viena „LitPol Link“ jungtis nėra pakankamai patikima – jai nutrūkus Baltijos šalys turėtų dirbti „salos“ režimu, o tai būtų brangu, todėl norima antros jungties su Lenkija.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis – jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
