„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Martynas Nagevičius: ar elektra brangs ar pigs? Arba kaip pasirinkti elektros tiekėją

Daugiau nei 200 tūkstančių vartotojų, patenkančių į II liberalizacijos etapą, iki birželio 18 dienos turi pasirinkti elektros tiekėją. Kitaip jiems elektrą tieks valstybinis garantinis tiekėjas. Nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams elektros energija bus pardavinėjama prie rinkos kainos, kuri šiuo metu yra tikrai aukšta, pridedant dar 25 proc. ir tuomet nuo šios sumos prisiskaičiuojant elektros persiuntimo tarifą su VIAP, akcizo ir PVM mokesčiais.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pagal dabartines rinkos kainas tai sudarytų maždaug 35 ct/kWh. Toks tarifas yra gerokai didesnis nei bet kurio tiekėjo pasiūlymai. Tikrai verta sugaišti kelias minutes ir sudaryti sutartį su kuriuo nors iš tiekėjų – net ir pernelyg nesigilinant į jų pasiūlymų skirtumus.

Taigi, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekimo, jūs greičiausiai jau nuo liepos, net ir įvertinus valstybės įvedamas kainų kompensacijas, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, mokėsite 2–8 eurais daugiau, nei pasirinkdami bet kokį tiekėją, negalvojant. Ir tas papildomai išleidžiamų pinigų kiekis greičiausiai vėliau augs kiekvieną mėnesį.

Tiekėją pasirinkti galbūt mažiau aktualu nebent gaminantiems vartotojams, kurių saulės elektrinė per metus pagamina labai panašiai tiek elektros, kiek namuose suvartojama. Valstybė kol kas nesugalvojo kaip finansiškai nubausti gaminančius vartotojus, liekančius pas garantinį tiekėją

O visiems kitiems elektros vartotojams pirmas esminis patarimas – iki birželio 18 dienos BŪTINAI PASIRINKITE TIEKĖJĄ. – net jei būtų renkamasi paprasčiausiai metant kauliukus ar aklai bedant pirštu. Na nebent jums visai negaila tų kelių eurų ir neturite jų kur daugiau išleisti.

Žalia ar ne žalia?

Padarius teisingą sprendimą vis dėl to pasirinkti tiekėją, lieka pasirinkti, kokį tiekėją rinktis ir kokį jo siūlomą elektros tiekimo planą.

Nepriklausomų tiekėjų, kurie tiekia elektrą buitiniams elektros vartotojams, Lietuvoje šiuo metu yra septyni ir juos visus rasite VERT tinklalapyje skyrelyje „Elektros rinkos liberalizavimas“, tačiau aš siūlyčiau pradėti ne nuo tiekėjo pavadinimo pasirinkimo, o nuo apsisprendimo, koks elektros tiekimo planas jums labiausiai priimtinas.

Aš pats, rinkdamasis elektros tiekimo planą, visų pirma padariau sprendimą, kad pirksiu tik „žalią“ elektrą. Tai reiškia elektrą, pagamintą išimtinai tik iš atsinaujinančių išteklių.

Dažniausiai šią paslaugą tiekėjai įgyvendina, įsigydami atitinkamą kilmės garantijų kiekį iš gamintojų, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių. Tokios kilmės garantijos išduodamos tik vieną kartą kiekvienam gamintojui, gaminančiam elektrą iš atsinaujinančių ištekių už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę atskirai. Kuo daugiau tokių vartotojų, kaip aš arba jūs, pasirinks vartoti tik „žalią“ elektrą, tuo didesnė bus jos paklausa ir tuo didesnis rinkos spaudimas plėsti žaliosios energijos gamybos pajėgumus.

Ir jei visi elektros vartotojai be išimties iš savo tiekėjų reikalautų tiekti tik žalią elektros energiją, gaminamos iš iškastinių išteklių rinkoje paprasčiausiai nebeliktų. Tai reiškia, kad nebeliktų ir iškastinių išteklių poreikio elektros energijos gamybai, o kartu ir Europos priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų gamtinių resursų.

Beveik visi elektros tiekėjai Lietuvoje teikia „žalios“ elektros tiekimo paslaugą. Ji papildomai kainuoja iki 1,5 euro per mėnesį, bet yra tiekėjai, kurie tokią paslaugą teikia nemokamai, laikydamiesi koncepcijos, kad žalia elektra neturėtų kainuoti brangiau, nei elektra, pagaminta iš iškastinių išteklių.

Ir jei manote, kad susimesti 5 milijonus eurų tam, kad Ukrainai nupirktume „Bayraktar“ yra gerai, tai tikrai turėtumėte tokiu atveju rinktis ir žalios elektros tiekimo opciją, renkantis tiekėjo siūlomą planą. Nes na juk nėra logiška ir finansiškai prisidėti prie Ukrainos kariuomenės finansavimo ir kartu leisti, kad jūsų pinigais netiesiogiai būtų finansuojama ir Rusijos kariuomenė...

Aišku, galima dar klausti tiekėjų iš kokių konkrečiai gamintojų, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių, jie perka tą elektrą ir rinktis pavyzdžiui tik Lietuvos gamintojus arba konkrečius gamintojus, su kuriais tiekėjas sudaro dvišales elektros pirkimo sutartis, bet tai jau detalės.

Prisidėdami prie „žalios“ elektros paklausos augimo, Jūs prisidedate ir prie klimato kaitos mažinimo, tai reiškia – tinkamesnio Pasaulio Jūsų vaikams ir anūkams.

Todėl antras patarimas, renkantis tiekimo planą, būtų – rinkitės tik elektrą, gaminamą iš atsinaujinančių išteklių.

Todėl antras patarimas, renkantis tiekimo planą, būtų – rinkitės tik elektrą, gaminamą iš atsinaujinančių išteklių.

Fiksuoti elektros kainą ar nefiksuoti?

Kitas žingsnis būtų nuspręsti, ar fiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui. Tai jau yra finansinis sprendimas, o darant šį pasirinkimą reikia atkreipti dėmesį į du dalykus.

Pirmas – tai kiek jums suteikia naudos galimybė mokėti kintamą, prie rinkos kainos pririštą elektros kainą.

Jei esate vienas iš kol kas nedaugelio elektros vartotojų, kurie turi elektros skaitiklį, fiksuojantį elektros suvartojimą kiekvieną atskirą valandą ir jei turite galimybę keisti elektros vartojimą, priklausomai nuo kintančios elektros kainos, verta pagalvoti apie galimybę pririšti savo tiekėjui mokamą kainą už elektrą prie elektros valandinės rinkos kainos. Tai yra jei turite pavyzdžiui elektros kaupimo bateriją, kurią galite užkrauti tuo metu, kai rinkos kainos nukrenta ir naudoti šią elektrą, kai rinkos kaina pakyla. Jei turite elektromobilį, kurį galėtumėte krauti būtent tada, kai kainos rinkoje nors trumpam nukrenta. Jei galite valdyti savo namo šildymą šilumos siurbliais, daugiau šildant pigios elektros metu ir mažiau šildant elektros kainų piko metu, tokiu atveju, ko gero, verta pagalvoti apie galimybę pririšti savo tiekėjui mokamą kainą prie elektros valandinės rinkos kainos.

Aišku, tokių vartotojų kol kas nėra daug.

Tiesa, dar ne visi elektros tiekėjai tokią paslaugą siūlo, bet yra bent du, kurie tai jau daro. Kiti gi, kalbėdami apie kintamą kainą, omenyje turi tarifo pririšimą prie vidutinės mėnesio arba net paskutinių kelių mėnesių kainos rinkoje vidurkio.

Su tokiu tarifu susijęs antrasis kriterijus, renkantis tarp fiksuotos ir kintamos kainos – tai kainų augimo ar kritimo prognozės. Paprastai elektros kainą fiksuoti labiau apsimoka tada, kai tikimasi, kad kaina rinkoje ateityje kils. Ir priešingai – tarifo nefiksuoti ir prisirišti prie nuolat kintančios elektros kainos rinkoje naudingiau tuomet, kai tikimasi, kad ji ateityje kris.

Tiksliai atspėti kaip bus ateityje yra sudėtinga ir aš pats nespėliosiu. Tačiau duosiu nuorodą į ateities sandorius, tai yra į rinkoje veikiančių profesionalių didžiųjų elektros pardavėjų ir pirkėjų susitarimus dėl ateities elektros kainų fiksavimo šiandien.

Rinka šiuo metu gana pesimistiškai vertina galimybę, kad elektros kainos artimiausiu metu pradėtų kristi. Atvirkščiai, jie prognozuoja elektros kainos brangimą.

Rinka šiuo metu gana pesimistiškai vertina galimybę, kad elektros kainos artimiausiu metu pradėtų kristi.

Žiūrint į ateities sandorius Leipcigo EEX biržoje, šiuo metu elektrą, kuri bus pristatyta 2022 metų liepą Vokietijoje galima pirkti už 18,4 ct/kWh, rugpjūtį 19,3 ct/kWh, rugsėjį 21,1 ct/kWh, o 2023 metais už 22,4 ct/kWh (bazinis poreikis)

Ir atkreipiu dėmesį – čia eina kalba apie elektros kainą. Be elektros persiuntimo kainų ir mokesčių.

Vėliau, 2024–2025 metams numatomas šioks toks kainos kritimas, prognozuojant elektros pasiūlos augimą, į rinką įeinant daugiau šiuo metu intensyviai pradedamų statyti vėjo ir saulės elektrinių (16,8 2024 metams ir 15,3 ct/kWh 2025 metai), tačiau tokių vidutinių rinkos kainų, kokias mes turėjome iki 2021 metų (3–5 ct/kWh), mes panašu, kad neturėsim dar labai ilgai.

Žodžiu – rinkos prekybininkai Jums siūlo ilgam užmiršti tuos laikus, kai elektra kainavo mažiau, nei 15 ct/kWh su visais elektros persiuntimo kaštais ir mokesčiais.

Jei tikėtume tais rinkos ekspertais, kurie dabar Europoje sudarinėja ateities sandorius, matyt, reikėtų sudaryti sutartis su ilgalaikiu kainos fiksavimu.

Tačiau čia tikrai reikia turėti mintyje, kad gali būti, kad rinkos optimizmo lygis dėl ateities gali pasikeisti greičiau, nei ta ateitis ateis. Pavyzdžiui , jei šiemet Putinas pasitrauktų iš Rusijos Prezidento posto ir karas nutrūktų, Rusija padarytų sprendimą iš pajamų, gautų iš dujų ir naftos prekybos finansuoti reparacijas Ukrainos atstatymui, o Vakarų sankcijos Rusijai būtų panaikintos, esu visiškai tikras, kad tokiu atveju jau šiemet 2023 metų elektra būtų parduodama smarkiai pigiau, nei ji parduodama dabar.

Tiesiog konstatuoju, kad rinka šiuo metu tokia prognoze netiki.

Dar noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad nuo liepos 1-os įsigaliosianti elektros vartotojų subsidijavimo schema suteikia dar daugiau priežasčių rinktis fiksuotos kainos pasiūlymus. Dėl kompensacijų vartotojai bet kuriuo atveju iki 2022 metų pabaigos mokės 24 ct/kWh, išskyrus tuos atvejus, kai tiekėjas elektrą tieks žemiau šios kainos arba brangiau nei už 33 ct/kWh.

Dėl to tikėtina, kad vartotojai, pasirinkę kintamos kainos planus, 2022 metais gaus mažesnę kompensaciją iš valstybės nei vartotojai, pasirinkę fiksuotos kainos planus. Paprasčiausiai už tuos laikotarpius, kai rinkos kaina bus žema, vartotojai nebegaus kompensacijos arba gaus mažesnę kompensaciją, o už tuos laikotarpius, kai kaina bus labai aukšta, kompensacija negalės viršyti 9ct vienai parduodamai kWh dydžio. Tai dar viena priežastis rinktis fiksuotos kainos planą – bent jau laikotarpiui iki metų pabaigos.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis fiksuotą ir kintamą kainą?

Jei visgi dėl tam tikrų priežasčių norima sudaryti sutartį be ilgalaikio kainos fiksavimo, konkretų tiekėją reikėtų rinktis pirmiausiai pagal tai, kokį priedą prie rinkos kainos jis siūlo. Reikėtų ieškoti tiekėjo, kuris siūlo kuo mažesnį priedą.

Renkantis sutartį su ilgalaikiu kainos fiksavimu, žinoma, reikėtų siekti elektros kainą užfiksuoti kuo žemesniame lygyje. Tuomet reikia apsvarstyti, kuriam laikotarpiui kainą fiksuoti. Pažymėtina, kad kainą fiksuojanti sutartis neįpareigoja jos vykdyti visą kainos fiksavimo laikotarpį. Tad verta išsiaiškinti, kokios yra sutarties su ilgalaikiu kainos fiksavimu nutraukimo sąlygos. Jei sudarius 6 metų laikotarpiui kainą užfiksuojančią sutartį jau per pirmus metus sutaupoma daugiau pinigų nei kainuotų po metų tą sutartį nutraukti – tokiu atveju išties verta sudaryti ilgalaikę sutartį, net jei tikite, kad po metų elektros kainos ims kristi.

Siūlyčiau visuomet lyginti mažiausiai dvejų metų bendras planuojamas sąnaudas, įskaičiuojant ir tai, kiek reikėtų sumokėti už elektrą ir kiek kainuotų sutarties nutraukimas po dvejų metų. Taip pat reikėtų įvertinti ir tiekėjų teikiamų „dovanų“ (pavyzdžiui, sumažintų pirmųjų sąskaitų, gaunamų papildomų nemokamų paslaugų ir pan.) finansinę vertę.

Ir pabaigai – paguosiu, kad bet kokiu atveju, kad ir ką pasirinktumėte, jūs visada galite nutraukti savo sutartį su pasirinktu tiekėju ir pasirašyti naują su nauju tiekėju arba kitą sutartį su tuo pačiu tiekėju. Paprastai nutraukimo kainos arba nėra, arba ji yra gana nedidelė, net ir tais atvejais, kai fiksuojate kainas labai ilgam laikui.

Todėl nereikia pernelyg nerimauti, net jei viskas, ką čia surašiau, nepadeda atsikratyti visiško neapibrėžtumo. Kitaip ir negalėjo būti.

Net jei ir nepasiseks iš pirmo karto pasirinkti optimaliai, jūs visada galėsite pakartoti pasirinkimą dar kartą. Daug įstatymu gina šitą jūsų teisę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs