Vasario 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 2 proc. nuo 112 iki 114 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina siekė 112 Eur / MWh, o Estijoje – 109 Eur / MWh.
„Pastarosiomis savaitėmis stebėjome itin didelius Latvijos hidroelektrinių energijos gamybos kiekius, tačiau praėjusią savaitę jie pradėjo mažėti – palyginti su savaite prieš tai, gamyba sumenko apie 30 proc., nuo 129 GWh iki 92 GWh.
Taip pat mažėjo ir hidroelektrinių gamyba Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu visose Baltijos šalyse 13 GWh (21 proc.) išaugo vėjo elektros gamyba. Reikšmingų kainų šuolio regione nebuvo, nepaisant to, kad Latvijoje šiluminių elektrinių gamyba augo“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, po itin apniukusio sausio praėjusią savaitę fiksavome nedidelį saulės elektrinių gamybos augimą – per savaitę jų generacija Lietuvoje išaugo nuo 1,1 GWh iki 2 GWh.
„Žinoma, toks nedidelis kiekis įtakos elektros kainoms neturi, tačiau ilgėjant šviesiam paros metui bei giedrėjant orams, vis dažniau matysime kainų sumažėjimą per pietus, kai saulės jėgainės generuos vis didesnius kiekius elektros energijos. Turint omenyje, kad per 2022 metus dvigubai išaugo gaminančių vartotojų kiekis ir saulės jėgainių įrengtoji galia Lietuvoje dabar siekia 599 MW, šiemet laukiame naujų saulės elektrinių generacijos rekordų“, – sako A.Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 244 GWh iki 242 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 86 GWh elektros energijos – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 83 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba augo 12 proc. nuo 40 GWh iki 44 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba išliko panaši apie 16 GWh, o hidroelektrinių generacija sumažėjo 11 proc. nuo 25 GWh iki 22 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 19 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 52 proc., hidroelektrinės – 26 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc., nuo 231 GWh iki 226 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 46 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o 54 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 21 proc., nuo 47 GWh iki 56 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 96 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.
