Astravo atominės elektrinės reaktorius neseniai krito iš kelių metrų aukščio, dėl to nuspręsta stabdyti korpuso montavimo darbus, tačiau Baltarusijos prezidentas Lietuvos nerimą dėl nesaugių statybų vadina tik niekam nereikalingu erzeliu.
Diktatorius siūlo susitarti dėl elektros
„Visai neseniai susitikau su išvykstančiu Lietuvos ambasadoriumi ir štai ką jam pasakiau: Baikime šituos „traukulius“, baikime pulti vienas kitą dėl atominės elektrinės. Verčiau kartu nutarkime, kad mes normaliomis, prieinamomis kainomis tieksime jums elektros energiją.
Mes pasiimsime žmones, kurie po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo liko be darbo. Mes pritrauksime tuos žmones darbui pas save. Mums jie bus ne svetimi žmonės. Yra daug problemų, geriau kartu pagalvokime, kaip eksploatuoti atominę elektrinę, o ne badyti vienas į kitą pirštais“, – naviny.by cituoja A.Lukašenką.
Spekuliacijas Astravo AE klausimu jis vadino politikavimu, plepalais, taip pat konkurencijos išdava.
„Štai neseniai Ignalinos atominėje elektrinėje įvyko gaisras. Daug kas apie tai net nieko nežino. Kodėl? Mes iš to nedarome katastrofos. Jeigu reikia pagalbos, mes padėsime. Bet jie su tuo incidentu dabar tvarkosi patys, tai yra daug rimčiau, nei pas mus. Mes apie tai nerėkiam „gvoltu“, – sakė jis.
Smilko mediniai elementai
Pirmadienį Ignalinos AE pati pranešė apie gaisrą. Tiesa, administracija jį įvardijo kaip labai menką. Rugpjūčio 1 d. 17 val. 45 min. Ignalinos atominės elektrinės (AE) 1-ojo bloko nebeeksploatuojamų deaeratorių 719 patalpoje, kuri ateityje bus išmontuota, buvo pastebėti dūmai. Nedelsiant buvo iškviesti Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai ir imtasi visų būtinų priemonių saugai užtikrinti, pranešė Ignalinos AE spaudos tarnyba.
17 val. 59 min. ugniagesiams atvykus į vietą paaiškėjo, kad 719 patalpoje smilko smulkūs mediniai elementai. 18 val. 40 min smilkimo priežastis buvo surasta ir panaikinta gaisrui nespėjus prasidėti.
Gaubtą pavadino statine
Baltarusija yra pasirengusi atsisakyti netoli Lietuvos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) reaktoriaus korpuso, jeigu jis yra bent kiek apgadintas, pareiškė Baltarusijos prezidentas, komentuodamas AE statybvietėje neseniai įvykusį incidentą, rašo BNS, cituodama „Belta“.
„Net jei yra menkiausių apgadinimų ar įbrėžimų, mes turime atsisakyti šio korpuso. Ir rusai sako, kad tuo atveju, jeigu baltarusiai atsisakys šio korpuso, jie atveš ir įrengs kitą. Štai ir visas incidentas,“ – ketvirtadienį lankydamasis Vitebsko regione pareiškė Aleksandras Lukašenka.
„Kai kurie, ir net rusai, o labiausiai – Rusijos žiniasklaidos priemonės, sugebėjo net parašyti: „Baltarusijoje statomoje atominėje elektrinėje nukrito reaktorius“. Atsikvošėkite: ten gi dar nėra jokio reaktoriaus, ten yra metalinis korpusas – „statinė“, 20 centimetrų storio, kuriame bus patalpintas reaktorius“, – pareiškė prezidentas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
„Man pranešė tą rytą, kuomet įvyko šis incidentas. Statybininkai perkėlinėjo jį sandėlyje, atliko kėlimo bandymą. Jį pakėlė į mano ūgio, gal kiek didesnį aukštį, tvirtinamieji įtaisai neatlaikė ir ši „statinė“ vienu kampu krito ant žemės ir buvo pakelta“, – pareiškė jis.
Pasak A.Lukašenkos, jam buvo pateiktos šio incidento nuotraukos ir jis nurodė nedelsiant atlikti tyrimą.
Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad Baltarusija, kaip šalis, nukentėjusio nuo Černobylio katastrofos, labiau nei kiti suinteresuota užtikrinti, kad atominė elektrinė būtų saugi.
„Aš asmeniškai kontroliuoju šios elektrinės statybos procesą, jau nekalbant apie kokius nors incidentus. Jeigu ten būtų padėti pamatai ir sugriūtų dalis sienos, turbūt ir vėl būtų sukeltas vajus visame pasaulyje“, – pareiškė A.Lukašenka.
Jis pažymėjo, kad Astravo AE saugumu suinteresuota ir Rusija.
„Rusija stato daugybę elektrinių visame pasaulyje – Turkijoje, Egipte rengiasi statyti, Irane ir Kinijoje stato. Neduok Dieve, kas nutiks – juk niekas pas juos nebeateis ir daugiau neužsakys, jie praras didžiulį milijardinį savo ekonomikos sektorių“, – pareiškė Baltarusijos vadovas.
Astravo AE statomi du reaktoriai, kurio kiekvieno pajėgumas sieks 1200 MW. Pirmąjį bloką planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.
„Rosatom“ anksčiau patvirtino, kad incidentas liepą iš tiesų įvyko, tačiau pabrėžė, kad įranga nebuvo apgadinta. Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas tuomet pažymėjo, kad „Rosatom“ užsakovo prašymu yra pasirengusi pakeisti reaktoriaus korpusą.
