Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.
„Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, – BNS teigė V.Mitrofanovas.
„Ir nebuvo jų („European Energy“ – BNS) atmetimas, kad šita alternatyva negalima. Nes LEZ tikrai dabar koncentruojasi visa VMG pramonė, ten ir taip pat yra numatytos kelios papildomos gamyklos, tai yra toli nuo gyvenamųjų vietų“, – kalbėjo rajono meras.
Pasak jo, sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. V.Mitrofanovo teigimu, ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.
Vis dėlto V.Mitrofanovas teigė dar neturintis konkrečios pozicijos dėl projekto įgyvendinimo Akmenės rajone – jo teigimu, reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).
Pasak mero, tiek savivaldybei, tiek gyventojams kyla klausimų dėl poveikio vandens telkiniams – dėl to rajono valdžia ketina kreiptis ir į Geologijos tarnybą. Be to, neaiškumų kelia ir gamyklos poveikis aplinkai.
„Ar iš tikrųjų jie galės naudoti tą vadinamą techninį vandenį, kuris šiandien iš karjero nuolat pumpuojamas į Dabikinės upelį – ar bus galima šitą panaudoti. Kokia bus tarša, mes irgi dar nežinome“, – BNS teigė V.Mitrofanovas.
Vis dėlto meras įsitikinęs, jog dėl atstumo iki Klaipėdos uosto bei Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų Kretingos rajonas būsimai gamyklai patrauklesnis.
V.Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.
„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.
Praėjusį ketvirtadienį prie Kretingos savivaldybės prieš rajone svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Rajono taryba tuomet priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir e.metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.
Trečiadienį LRT „Panorama“ pranešė, jog dėl planų Kretingos rajone statyti gamyklą dalis Darbėnų seniūnijos gyventojų siūlo jos teritoriją prijungti prie Palangos. Dėl to su kurorto meru Šarūnų Vaitkumi susitiko iniciatyvinei grupei vadovaujantis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius.
„Norime prisijungti (prie Palangos – BNS), nes sutampa vizijos. Kretingos strateginis planas yra rekreacija ir turizmas, didžioji dalis gyventojų į tai ir orientavosi, o dabar kaip iš giedro dangaus galimai atsiranda chemijos pramonė. Dėl tų priežasčių mes norime būti Palangoje“, – BNS ketvirtadienį teigė K.Kulesius.
„Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą“, – teigė Mažučių kaimo bendruomenės vadovas.
Jo teigimu, siūlymą keisti Darbėnų seniūnijos pavaldumą inicijavo jos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.
Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.
Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.
„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.
