Atkuriamas užsienio investuotojų pasitikėjimas. Tai – vienas iš pagrindinis motyvų, kuriais Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė aiškino staigų sprendimą sudaryti taikos sutartį su „Danpower“.
Politikai pasakė ne visą tiesą. Taikos sutartis buvo pasirašyta dėl dviejų ginčytinų energetikos projektų, iš kurių vienas priklauso tik lietuviams, kitas – per pusę lietuviams ir vokiečiams.
Tie lietuviai verslininkai, tai – viena turtingiausių Lietuvos šeimų Artūras bei Augustinas Rakauskai ir jų partneris Alvydas Žabolis.
Suprasti akimirksniu
- Valstybės paramą užsitikrinusią įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo lietuvių ir vokiečių investuotojai.
- Lietuviai verslininkai žadėjo trauktis iš šio verslo, paliekant jį vien vokiečių rankose.
- Nuo šio pareiškimo praėjo beveik treji metai, bet lietuvių pasitraukimas taip ir neįvyko.
- Dokumentai rodo, kad lietuvių verslininkų pajamos iš verslo pardavimo buvo tiesiogiai siejamos su valstybės parama.
- Dabar, užsitikrinus valstybės paramą, Lietuvos verslininkai išsižada planų trauktis iš „Danpower Baltic“.
Oficialūs „Danpower Baltic“ finansiniai dokumentai rodo, kad Lietuvos verslininkai turėjo tiesioginį finansinį interesą siekti taikos sutarties – Rakauskai ir A.Žabolis galėjo gauti milijonus iš savo verslo pardavimo vokiečiams, bet tam reikėjo, jog valstybė suteiktų paramą Kauno elektrinės projektui.
Prasidėjus „Danpower“ batalijoms su valstybe, verslą užkūrę Lietuvos investuotojai viešai skelbėsi nutarę trauktis iš šio energetikos projekto. Tačiau dabar, kai pasirašė milijonines pajamas garantuojančią taikos sutartį su Vyriausybe, jie tokių planų atsisako.
Žadėjo trauktis iš verslo
Ketvirtadienį rašėme, kad Vyriausybė nutyli dalį istorijos apie taikos sutartį su „Danpower“.
Bent 18 mln. eurų vartotojų sąskaita uždirbsiantys verslininkai patys siekė taikos. Siekė ir per premjero Sauliaus Skvernelio aplinką.
Premjeras pats patvirtina, kad vokiečių atneštas taikos sutarties projektas iš Vyriausybės nukeliavo į Energetikos ministeriją, perduodant jai „ieškoti geriausių sprendimų Lietuvai“. Tuo tarpu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, esą taika buvo jo iniciatyva.
Politikai nuolat kalba apie užsienio investuotojus, nutylėdami faktą, jog pusę šio verslo valdo verslininkai Artūras bei Augustinas Rakauskai ir jų partneris Alvydas Žabolis.
Aprašomi energetikos projektai, S.Skvernelio ir jo komandos dabar pristatomi kaip Vokietijos investicijos, prasidėjo be jokių užsienio investuotojų pinigų. Tai buvo lietuviško kapitalo projektai.
2015 metais verslininkai susidūrė su sunkumais. Tuo metu Kauno elektrinės projektą jau valdė lietuviai kartu su vokiečiais. Būtent tada Rakauskų verslo partneris A.Žabolis atvirai pranešė, kad lietuvių trijulė traukiasi iš „Danpower Baltic“ įmonės.
„Mes, kaip finansiniai investuotojai, dalyvavome šitame projekte, bet aš manau, kad pagal susitarimą su Vokietijos bendrove mes iš verslo pasitrauksime. (...) Jau pradėjome pasitraukimo procesą ir šita bendrovė bus ne bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė, o bus 100 proc. Vokietijos įmonė“, – naujienų agentūrai BNS 2015 m. birželį sakė A.Žabolis.
Tuo metu jis ir Rakauskai per susijusias įmones valdė 50 proc. lietuviškos įmonės „Danpower Baltic“ akcijų. Tokią pat proporciją lietuvių trijulė turi ir dabar. Taigi per beveik trejus metus nuo A.Žabolio pareiškimo apie pasitraukimą, jis taip ir neįvyko. Panašu, kad ir neįvyks.
Persigalvojimo priežasčių nekomentuoja
15min pavyko susisiekti su A.Žaboliu. Vienas „Danpower Baltic“ savininkų nurodė, jog jis su partneriais nebeketina trauktis iš įmonės valdymo.
„Jokių planų parduoti akcijas vokiečiams šiandien nėra“, – lakoniškai komentavo A.Žabolis.
Verslininkas patikino, esą tarp taikos sutarties ir lietuvių sprendimo pasilikti „Danpower Baltic“ valdyme „nėra priežastinio ryšio“.
Teiravomės A.Žabolio, ar vokiečiai lietuviams žadėjo už akcijas sumokėti daugiau, jei bus gauta valstybės parama. Į šį klausimą verslininkas neatsakė.
Tuos pačius klausimus uždavėme ir Vokietijos „Danpower“ bendrovei. Atsakymus investuotojų vardu pateikė „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis.
„Sprendimus dėl tolesnių investicijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje priimsime tik tada, kai ekspertai išanalizuos vykstančius procesus ir atidžiai įvertins verslo aplinkos pokyčius Lietuvoje“, – teigė B.Vogelis.
Taip pat teiravomės, ar vokiečiai tarėsi su lietuviais ir žadėjo už akcijas mokėti brangiau, jei valstybė suteiks paramą jų Kauno elektrinei. Atsakydamas į jį, B.Vogelis pakartojo lygiai tą patį sakinį, taip ir nenurodydamas, ar toks susitarimas egzistavo.
Galima pasakyti, kad lietuviai norėjo parduoti visą savo verslą vokiečiams. Bet dabar, gavę milijoninę valstybės paramą, tokių planų jie nebeturi. Nei lietuviai, nei vokiečiai neatskleidžia, ar Lietuvos verslininkų pasitraukimo iš „Danpower Baltic“ kaina buvo siejama su valstybės parama.
Skirtumą lėmė valstybė
Lietuvos investuotojai nepatvirtina valstybės paramos įtakos jų piniginėms. Bet oficialiuose „Danpower Baltic“ dokumentuose esama tokių užuominų. Vienas dokumentas aiškiai rodo, kad Lietuvos verslininkų uždarbis iš akcijų pardavimo buvo tiesiogiai siejamas su valstybės parama.
Pagal neseniai pasirašytą taikos sutartį, Vyriausybė suteikė valstybės paramą „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune. Ją iki 2014 metų kontroliavo Lietuvos investuotojai. Tada Kauno elektrinės projektą įsigijo lietuvių su vokiečiais bendrai valdoma įmonė „Danpower Baltic“. Bet įsigijo ne viską.
„Danpower Baltic“ finansiniai dokumentai rodo, kad už 75 proc. Kauno įmonės akcijų sumokėta palyginti kukli 246 tūkst. eurų suma.
Už likusius 25 proc. akcijų „Danpower Baltic“ lietuviams žadėjo sumokėti milijonus. Su viena labai aiškia sąlyga – Kauno elektrinė turėjo gauti valstybės paramą.
Už likusius 25 proc. akcijų „Danpower Baltic“ lietuviams žadėjo sumokėti milijonus. Su viena labai aiškia sąlyga – Kauno elektrinė turėjo gauti valstybės paramą.
Dokumentuose nurodoma, kad pagal 2014 metų susitarimą jau pastatytą Kauno elektrinę lietuvių ir vokiečių valdoma „Danpower Baltic“ įmonė pirks beveik už 2,5 milijono eurų. Arba už 82 tūkstančius eurų. Skirtumas tarp dviejų kainos variantų milžiniškas. O kaina priklauso nuo to, ar įmonė gaus valstybės skatinimą.
Taigi investuotojai buvo pasirengę sumokėti beveik pustrečio milijono už verslą, kurį iš vartotojų kišenės rems valstybė. Ir tik trupinį šios sumos – jei valstybės paramos nebus. Tad galima sakyti, kad Lietuvos verslininkai turėjo tiesioginį finansinį interesą siekti susitarimo su valstybe.
Vis dėlto ilgą laiką susitarti nepavyko, įsisiūbavo teisminiai procesai ir milijonų lietuviai nesulaukė. Likusius 25 proc. Kauno įmonės akcijų „Danpower Baltic“ galiausiai įsigijo. Sandoris įvyko pernai rugpjūtį. „Danpower“ 15min tvirtino, jog už Kauno elektrinės akcijas sumokėjo 82 tūkst. eurų.
Įmonė įvardijo, jog buvo sumokėta pagal pesimistinį variantą. Taigi problemos dėl valstybės paramos lietuviams verslininkams jau kainavo apvalią sumą. Dabar, kai Vyriausybė užtikrino, kad parama bus skirta, Kauno elektrinės vertė neabejotinai išauga.
Lietuviškas projektas Vilniuje
Praėjusią savaitę paskelbtame 15min tyrime daug kalbėta apie kitą kogeneracinės elektrinės projektą Vilniuje. Verslo pretenzijų dėl Vilniaus atsisakymas buvo vienas pagrindinių punktų taikos sutartyje su „Danpower“. Vis dėlto ši elektrinė Vilniuje, kurios statybos net nebuvo pradėtos, sunkiai telpa sąvokoje „užsienio investicija“.
Kaip jau skelbėme, taikos sutarties mainų objektu tapusį Vilniaus projektą kontroliuoja bendrovė „SSPC-Vilnius“. Jos savininkai – ne Vokietijos „Danpower“ ir ne vokiečių su lietuviais lygiomis dalimis valdoma „Danpower Baltic“. Šią įmonę šimtu procentų kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima.
„Danpower Baltic“ nurodo, jog dar 2014 metais susitarė perimti šią įmonę iš Rakauskų. „2014 m. pasirašytoje akcininkų sutartyje yra numatyta, kad „Danpower“, kai bus išspręstas 2013 m. panaikinto skatinamojo elektros supirkimo tarifo klausimas, įsigis įmonės „SSPC-Vilnius“ akcijas“, – 15min teigė „Danpower“ finansų direktorius B.Vogelis.
15min nepavyko rasti duomenų apie šio 2014 metais planuoto sandorio detales. Taigi nėra žinoma, ar Vilniaus projekto kaina, kaip ir Kauno atveju, buvo susieta su valstybės remiamu elektros supirkimo tarifu.
Tačiau šis sandoris niekada neįvyko. Net tada, kai bendrovė galutinai laimėjo teismą Vilniuje ir jiems buvo sugrąžintas leidimas vystyti elektrinės projektą sostinėje. Bendrovę vis dar valdo Rakauskų šeima.
Galbūt tai susiję su tuo, kad Vilniaus projekto statybos įmonei visuomet buvo problemiškos, jie patys nepastatė elektrinės, nors dėl to kaltino valstybę. Dabar, pasirašius taikos sutartį, valstybės paramos jie negaus.
Premjero audra ir opozicijos užuominos
15min tyrimas apie „Danpower“ susitarimo su Vyriausybe užkulisius praėjusią savaitę sukėlė audringą diskusiją Seime. Vieni politikai kritikavo taikos sutartį, kiti – sveikino.
Premjeras Saulius Skvernelis 15min tyrimo informaciją išvadino šmeižikiška ir melaginga, bet kas konkrečiai buvo neteisinga – neatskleidė.
Jis emocingai aiškino, kad prieš „Danpower“ praeityje veikė „draugų būrelis“ ir valstybinė energetikos bendrovė „Lietuvos energija“, todėl įmonės projektai ir įstrigo. Tad taikos sutartis esą tik atstatė valstybės pažadus.
Tuo pačiu premjeras S.Skvernelis valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ projektus, gavusius Europos Sąjungos paramą, išvadino „korupciniais“ ir „nuodijančiais žmones“. Jis kreipėsi į prokurorus ir sakėsi nutrauksiąs projektų vystymą, jei to reikės.
15min paskaičiavo, kad tai valstybei kainuotų papildomus 160 mln. eurų. Toks sprendimas būtų naudingas tiems patiems Rakauskams, kurie Vilniuje planavo vystyti ir vysto energetinius projektus.
S.Skvernelis yra pripažinęs, kad pažįsta vieną lietuvių „Danpower“ partnerių Artūrą Rakauską. Premjeras 15min yra pareiškęs, esą interesų konflikto čia nemato, nes bendravo tik su Vokietijos puse. Seime jis patikino jokių artimų ryšių su A.Rakausku neturintis.
„Kas tie kiti akcininkai, man, atvirai pasakius, nei šilta, nei šalta. (...) Tai yra pažįstamas žmogus, su kuriuo aš neturiu nei verslo interesų, nei kitokių interesų“, – sakė S.Skvernelis.
Opozicija dėl Vyriausybės veiksmų derantis su „Danpower“ siekia inicijuoti parlamentinį tyrimą. Šis klausimas jau kitą savaitę turėtų būti svarstomas Seimo Antikorupcijos komisijoje. S.Skvernelis tvirtina parlamentiniam tyrimui neprieštaraujantis – jis netgi žada mielai jame liudyti.
* * *
Publikaciją parengė 15min Tyrimų skyrius: Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas. Atliekant tyrimą, remtasi oficialiais „Danpower“ įmonių grupės dokumentais, viešais valstybės pareigūnų pareiškimais bei šio verslo savininkų komentarais. 15min bandė susisiekti su verslininku Artūru Rakausku, tačiau jis į skambučius neatsiliepė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sauliaus Skvernelio komandos dovana Rakauskams – milijonai iš mokesčių mokėtojų
