„Pasekmė tokia, kad siūlymas tokį pripažinimą įtvirtinti įstatymu ir po to atitinkamai būtų per tris mėnesius pateikiamas konkrečių priemonių sąrašas, kaip apsisaugoti nuo šios grėsmės“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Elektros komercinių srautų ribojimas yra viena iš efektyviausių priemonių, taip pat yra galimybė ir fizinio srauto ribojimo.
Pasak jo, viena priemonių yra rusiškos ir baltarusiškos elektros prekybos biržoje ribojimas, tačiau neatmetama ir riboti elektros srautus fiziškai – tai yra, atjungti dalį jungčių su Baltarusija.
„Elektros komercinių srautų ribojimas yra viena iš efektyviausių priemonių, taip pat yra galimybė ir fizinio srauto ribojimo. Sinchronizacija yra pats tvariausias būdas tai pasiekti, bet iki tam tikros apimties, įvertinus mūsų sistemą, taip pat galėtume riboti ir fizinį srautą“, – aiškino ministras.
Anot jo, pripažinus, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nebegalioja dalis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, kurios draudžia riboti laisvą prekybą tarp valstybių.
„Pasaulio prekybos organizacija yra nustačiusi išimtis, kokiais atvejais negalioja standartinės procedūros, tai reiškia, kad grėsmė nacionaliniam saugumui viena išimčių, todėl galime imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Jis prognozavo, kad Baltarusija į šį Vyriausybės sprendimą reaguos kaip į bandymą politikuoti.
„Natūralu, kad ne vieną kartą buvome kaltinami politikavimu, dar kažkuo. Manau, kad atsakas bus toks, noriu tik pasakyti, kad šis vertinimas buvo orientuotas, kad ne Seimas priėmė tokią nuostatą, o paprašė Vyriausybės įvertinimo, mes rėmėmės kriterijais ir rezultatai yra daugiau nei iškalbingi“, – tikino jis.
Vyriausybė Seimui siūlo pripažinti Astravo AE nesaugia, dėl geografinės padėties keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Seimas neseniai priėmė įstatymą, kuriuo ketinama riboti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos importą.
Astravo branduolinę jėgainę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.
Lietuva reikalauja, kad Baltarusija padarytų visus būtinus seismologinius, geologinius, hidrologinius AE aikštelės tyrimus, atliktų aikštelės parinkimo procedūras pagal numatytus standartus, taip pat prašo visos apimties Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) SEED misijos ir streso testų pagal Europos Sąjungos metodologiją.
