Remdamasi neįvardytais šaltiniais, „Reuters“ rašo, kad Europos Komisija savo sprendimą gali priimti jau šį mėnesį. Jei bus pritarta pasiūlytoms nuolaidoms, „Gazprom“ išvengtų baudos, galinčios siekti iki 10 proc. jos pasaulinės apyvartos.
„Gazprom“ pakoregavo savo pirminį pasiūlymą, kai Europos Sąjungos (ES) šalys ir klientai neigiamai jį įvertino, tačiau esminiai elementai lieka nepakitę, skelbiama naujame projekte, su kuriuo susipažino „Reuters“.
Pernai „Gazprom“ pasiūlė susieti kainas su kai kuriais rodikliais Vakarų Europos rinkoje ir atsisakyti draudimo perparduoti iš šios bendrovės įsigytas dujas.
Ž.Vaičiūnas sakė, kad, paskutiniais duomenimis, įsipareigojimų derinimo procesas tebevyksta.
„Mes esame pateikę savo vertinimus, Europos Komisijai atliekant „Gazprom“ įsipareigojimų vadinamąjį rinkos testą. Mano duomenimis, tebevyksta įsipareigojimų derinimo procesas ir neabejoju, kad į dalį mūsų pateiktų pasiūlymų turi būti atsižvelgta“, – BNS antradienio vakarą sakė ministras.
„Tai jau ne pirmas „Gazprom“ bandymas koreguoti įsipareigojimus ta linkme, kad jie labiau atitiktų ES rinkos realijas“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad kompetencija priimti sprendimą po konsultacijų priklauso Europos Komisijai, o ne valstybėms narėms – šalys galėtų nebent sprendimą skųsti teismui.
Ž.Vaičiūno vertinimu, „Gazprom“ įsipareigojimai dėl ilgalaikių kontraktų neatitiktų šiandieninių rinkos realijų, jų „nauda būtų pakankamai ribota“.
„Tai yra klausimas dėl įsipareigojimų atitikties dabartinėms realijoms. Kokie tie įsipareigojimai bebūtų ambicingi ar tikslūs, jie orientuoti į ilgalaikius „Gazprom“ kontraktus. Tokių kontraktų dalis šiuo metu yra nykstamai mažėjanti, ir situacija nuo 2012 metų, kada prasidėjo tyrimas, yra iš esmės pasikeitusi – rinkoje veikia trumpalaikiai kontraktai“, – kalbėjo ministras.
Pernai gegužę Lietuvos energetikos ministerija pareiškė, kad tuo metu Briuseliui pateikti „Gazprom“ pasiūlymai neužtikrino, jog Rusijos koncernas nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos.
Tuomet ministerija pareiškė, kad „Gazprom“ įsipareigojimai, susiję su dujų mainais ir galimybėmis keisti dujų pristatymo vietas bei persiderėti dujų kainas, praktiškai nepritaikomi dėl gausybės papildomų sąlygų.
Vyriausybė tuomet teigė, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie pusantro milijardo eurų nuostolį, ir pareiškė, jog Rusijos koncernui nepagerinus pasiūlymų jis nusipelno baudos.
Stokholmo arbitražas 2016 metais atmetė Lietuvos prašymą priteisti milijardinę kompensaciją dėl didelės dujų kainos 2004-2012 metais.
