„Pozicijoje, kurią Lietuva šiandien užėmė Baltarusijos AE atžvilgiu, ją motyvuodama terminais „grėsmė“, „branduolinis saugumas“, išskyrus politiką nieko nėra“, – per trumpą spaudos konferenciją sakė Michailas Michadiukas.
Jo teigimu, nemažai ES šalių pasirinko branduolinės jėgainės projektą, panašų įgyvendinamą Baltarusijoje.
„Todėl turbūt neteisinga būtų kalbėti apie saugumą. Juolab mes nesulaukėme klausimų iš Lietuvos ekspertų, suprantančių branduolinės saugos reikalus. Visi klausimai – daugiau iš politikų“, – sakė Baltarusijos ministras.
„Kalbant apie saugumą, imamės visų būtinų priemonių užtikrinti, kad mūsų jėgainė būtų saugi. Mes tuo suinteresuoti labiausiai visų, ko gero labiau nei mūsų kaimynai, nes išgyvenome Černobylio tragediją ir suprantame, kas tai yra“, – pridūrė M.Michadiukas.
Jo žodžiais, pirmąjį Astravo AE reaktorių planuojama įjungti liepos mėnesį.
Mes tuo suinteresuoti labiausiai visų, ko gero labiau nei mūsų kaimynai, nes išgyvenome Černobylio tragediją ir suprantame, kas tai yra.
Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nesilaikydama saugumo reikalavimų.
Prezidentas Gitanas Nausėda praeitą savaitę pareiškė, kad Lietuva griežtai reikalaus Baltarusijos įgyvendinti saugumo reikalavimus iki Astravo atominės elektrinės paleidimo.
Tai šalies vadovas pareiškė per interviu BNS po to, kai Baltarusijos vyriausybė trečiadienį pranešė apie branduolinio kuro atvežimą į jėgainę.
G.Nausėda sakė tikįs, kad Baltarusija nepasiduos projektą įgyvendinančios Rusijos korporacijos „Rosatom“ spaudimui spartinti darbų tempą saugumo sąskaita.
Lietuvos prezidentas sakė, kad per neseniai įvykusį pokalbį su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka jis paragino pašalinti streso testų metų nustatytus trūkumus pagal europinius reikalavimus, ir sulaukė patikinimo, kad saugumas dėl tempo nebus aukojamas.
